Europos Sąjunga (ES) atrodė susirūpinusi po sekmadienio Vokietijos žemesniųjų parlamento rūmų Bundestago rinkimų. Jų niekas aiškia persvara nelaimėjo ir jie krizės metu sukėlė naujų politinių abejonių, remdamasi „EUbusiness” praneša ELTA.
„Nestabili didžiausios Europos šalies vyriausybė niekam nėra geros naujienos, bet Europa bent jau galės apsieiti be blogiausios neoliberalios Angelos Merkel (Angela Merkels) politikos”, – teigė Europos Parlamento socialistų grupės prezidentas Polas Niurupas Rasmusenas (Poul Nyrup Rasmussen).
Negalutiniai rezultatai rodo, kad A. Merkel krikščionys demokratai gavo 225 vietas, o G. Šrioderio socialdemokratams turėtų atitekti 222 parlamento vietos. Laisvieji demokratai (FDP) turėtų gauti 61 vietą, žalieji – 51 vietą, o nesenai susikūrusi Kairioji partija – 54 vietas.
Labiausiai Vokietijos partneriai ES nerimauja dėl to, ar nauja valdžia sugebės atgaivinti didžiausią euro zonos ekonomiką, nežinoma, kokie santykiai bus plėtojami su Prancūzija ir Didžiąja Britanija, kokios pozicijos bus laikomasi dėl Turkijos prisijungimo prie bloko.
Rinkimų rezultatai gali lemti sąstingio laikotarpį, ypač tuo atveju, jei pagrindinės partijos bus priverstos suformuoti koaliciją.
ES šiuo metu ir taip yra sutrikusi dėl dviejų narių nepritarimo bloko konstitucijai ir yra susiskaldžiusi dėl ilgalaikio biudžeto. Sąjungai šiuo metu ypač reikia politinio impulso.
„Nebus didelių ekonominės ir kitos politikos pasikeitimų”, – teigė Europos politikos tyrimų centro Briuselyje atstovas Danielis Grosas (Daniel Gros).
„Europoje Vokietija nebuvo tikra reformų lyderė, nebuvo ji lyderė ir kitose srityse, tai tik tęsis”, – teigė jis.
Pagrindinis politinis klausimas yra naujojo balanso susiformavimas tarp Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos.
Berlynas ir Paryžius tradiciškai buvo varomosios ES jėgos. Tačiau jų įtaka sumažėjo dėl abi šalis ištikusios ekonominės krizės, dėl abiejų šalių priešiškumo Irako karui ir dėl Prancūzijos nepritarimo ES konstitucijai.
„Nėra jokios alternatyvos artimiems Prancūzijos ir Vokietijos tarpusavio santykiams”, – teigė D. Grosas.
Europos reformų centro direktorius Čarlzas Grantas (Charles Grant) yra įsitikinęs, kad Prancūzijos ir Vokietijos aljansas yra kritiškai svarbus Europai.
„Vokietijos politikoje santykiai su Prancūzija turėtų išlikti svarbiausi, nesvarbu, kokia bus naujoji vyriausybė”, – teigė jis.
„Be artimų Prancūzijos ir Vokietijos tarpusavio santykių ES gali pasiekti labai nedaug. Tačiau šis aljansas bus mažiau išimtinis nei buvo valdant Gerhardui Šrioderiui (Gerhard Schroder)”, – mano jis.
2005-09-19 07:27