Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė gali kovoti dėl aukštų vietų Europos čempionate. Taip „Kauno dienai” tvirtino žinomi šalies krepšinio specialistai. Jaunų žaidėjų jaučiamas pergalių alkis turėtų tapti svarbiu veiksniu, skatinančiu kovoti iš paskutiniųjų.
Europos čempionatas Serbijoje ir Juodkalnijoje startuos rytoj. Lietuvos krepšininkai pirmąsias B grupės rungtynes žais su Turkijos ekipa.
Lietuviai gali pateikti siurprizą
Kai Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę vienas po kito paliko Saulius Štombergas, Eurelijus Žukauskas, Šarūnas Jasikevičius, Darius Songaila, daugeliui atrodė, jog Europos čempionų laukia niūri ateitis. Tačiau tuo komandos byrėjimas nesibaigė – dėl traumų iš nacionalinės komandos paskutiniuoju momentu pasitraukė Arvydas Macijauskas ir Dainius Šalenga. Iš 2003 metų auksinės rinktinės šiemet joje liko tik Ramūnas Šiškauskas, Mindaugas Žukauskas, Kšištofas Lavrinovičius ir Giedrius Gustas.
Tačiau šalies krepšinio specialistai įsitikinę, jog gerokai atjaunėjusios Lietuvos ekipos nereikia nurašyti. Priešingai – ji gali kovoti dėl aukštų vietų.
Kad Lietuvos rinktinė pajėgi įveikti iškilusias problemas bei sėkmingai rungtyniauti Europos čempionate, tvirtino ir Pirėjo „Olympiakos” bei Kinijos rinktinę treniruojantis Jonas Kazlauskas: „Turime gerą jaunų krepšininkų kartą ir, manau, čempionate galime pateikti siurprizą”.
„Kauno diena” Lietuvos krepšinio specialistams uždavė tris klausimus:
1. Kokių Lietuvos rinktinės rezultatų galima tikėtis Europos čempionate?
2. Kokie turėtų būti svarbiausieji koziriai komandos, neturinčios ryškių žvaigždžių?
3. Kas yra rinktinės lyderiai?
Žaidžia ne pavardės, o žmonės
Rimas Kurtinaitis, Lietuvos jaunimo (iki 20 metų) rinktinės treneris:
1. Rinktinei keliamas tikslas – užimti šeštąją vietą ir patekti į pasaulio čempionatą. Aš manau, kad tai – minimali užduotis, nes atsinaujinusi nacionalinė komanda yra pakankamai gera ir gali kovoti dėl medalių. Būtų smagu, jeigu rinktinėje žaistų A.Macijauskas, D.Šalenga, tačiau likusieji yra alkani pergalių, jie trokšta įvertinimo, o tai ir taps jų varikliu.
Svarbiausia, jog vyrai turi noro kovoti, šis čempionatas jiems suteikia puikias galimybes atsiskleisti. Nemačiau daug rungtynių, bet sekiau komandą pasirengimo laikotarpiu ir ji man paliko gerą įspūdį. Gal šie žaidėjai ir turi kai kurių trūkumų, tačiau juos galės kompensuoti kovingumu. Be to, jie neblogai ginasi, gerai pataiko iš toli. Manau, jog ši šalies rinktinė gali bet ką įveikti ir bet kam pralaimėti. Tačiau tai yra tam tikras privalumas, nes varžovų treneriams labai sunku prieš tokią komandą parengti rungtynių taktiką.
Sakoma, jog žaidžia ne pavardės, o žmonės. Tai įrodė ir antroji Lietuvos rinktinė, sėkmingai vasarą rungtyniavusi stipriuose turnyruose. Manau, mūsų šalyje galima būtų surinkti 2-3 visai neblogas rinktines.
2. Komandinis žaidimas. Visais laikais, ar Lietuvos rinktinėje buvo žvaigždžių, ar ne, mūsų jėga buvo darnūs komandiniai veiksmai. Gerai, kad Antanas Sireika moka organizuoti žaidimą, paremtą individualiais krepšininkų sugebėjimais. Šis treneris sugeba išnaudoti stipriąsias žaidėjų savybes. Tokia taktika jau ne kartą pasitvirtino.
3. Gerą įspūdį paliko broliai Lavrinovičiai. Turime gerus metikus. Vis dėlto šioje ekipoje pagrindinio lyderio vaidmuo turėtų tekti Ramūnui Šiškauskui. Jo meistriškumas leidžia jam imtis iniciatyvos lemiamu metu. Ramūnas puikiai žaidžia vienas prieš vieną, tik jis ne visada rodo entuziazmą. Kai šis krepšininkas tarsi stengiasi likti nuošalyje, jis suvienodėja su kitais žaidėjais.
Turi išnaudoti stipriąsias savybes
Ramūnas Butautas, pasaulio jaunimo čempionų treneris:
1. Rinktinė gerokai pasikeitė, joje neliko stipriausių žaidėjų. Bet joje yra daug ištroškusių pergalių, pirmą kartą patekusių į vyrų rinktinę žaidėjų, kurie turi didelę motyvaciją kovoti. Jeigu mūsiškiai gerai sužais pirmąsias ir antrąsias rungtynes, tikiu, kad viskas bus gerai. Tačiau neabejoju, kad komandai bus sunku.
2. Komandinis žaidimas ir ginantis, ir puolant. Reikia išnaudoti stipriąsias žaidėjų savybes. Turime krepšininkų, kurie gali pataikyti iš toli, kurie gali grumtis po krepšiu. Tempti komandą į priekį turėtų Ramūnas Šiškauskas ir Mindaugas Žukauskas.
3. Ryškiausias Lietuvos rinktinės žaidėjas – R.Šiškauskas. Daug tikiuosi iš Roberto Javtoko. Nenustebčiau, jeigu sublizgėtų Simas Jasaitis. Pasitraukus D.Šalengai, jam bus suteikta galimybė parodyti, ko yra vertas. Lavrinovičiai taip pat atliks savo darbą. A.Sireika žinos, kaip išnaudoti kiekvieno krepšininko sugebėjimus.
Bėdos sutelkia komandą
Mindaugas Arlauskas, buvęs ilgametis „Žalgirio” žaidėjas:
1. Kad ir kiek žvaigždžių paliktų rinktinę, Lietuvos krepšinis neliks be žaidėjų. Esu tikras, kad ši komanda gali pasiekti gerų rezultatų, ir tikiu, kad užims prizinę vietą.
Komandą užklupusios traumos, kitos bėdos dažniausiai žaidėjus tik dar labiau sutelkia. Be to, šis čempionatas yra tiesiog likimo dovana daugeliui krepšininkų, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių iki šiol daugiausia laiko praleisdavo ant atsarginių suolo. Todėl nereikia Lietuvos rinktinės iš anksto nurašyti.
2. Didelę reikšmę turi tvirtas žaidėjų charakteris, pasiaukojimas. Tai – ne garsūs žodžiai, o laiko patvirtinti pergalių veiksniai. Labai svarbu, kad neturėdama ryškių lyderių komanda griežtai vykdytų trenerių nurodymus. Rinktinėje nebus improvizuoti galinčių krepšininkų, todėl drausmė ir komandinis žaidimas ir turės tapti ekipos koziriu.
3. Manau, šioje komandoje gali blykstelėti ir tie krepšininkai, iš kurių niekas to nesitiki. Maloni staigmena gali būti brolių Lavrinovičių žaidimas. Tai – gera, pavojinga varžovams puolėjų pora.
Lyderio vaidmens gali imtis R.Šiškauskas. Tikiu, kad Vidas Ginevičius ar Giedrius Gustas, žinodami, jog nuo jų žaidimo daug kas priklausys, bus nusiteikę parodyti, ko yra verti.
Dovilė Kamarauskienė