„Kauno dienos” žurnalistai įsitikino, kad šešėlinė prekyba nelegaliu kuru įgavo milžiniškus mastus -siūloma pirkti šimtai litrų neleistinais būdais įvežto dyzelino
Išaugus benzino ir dyzelinio kuro kainoms, Kauno regione suklestėjo nelegali prekyba degalais. „Kauno dienos” žurnalistai vos per kelias valandas skirtingose vietose įsigijo ir keliasdešimt centų pigesnio dyzelino, ir benzino. Be to, išgirdo vilkikų vairuotojų siūlymų pradėti nelegaliai į šalį įvežtų degalų realizavimo verslą.
Nepaisant to, Kauno miesto VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos (ENTT) pareigūnai nemano, kad nelegali prekyba degalais yra masinis reiškinys ir neigia ekspertų vertinimus, jog nelegaliai parduodama kone 50 procentų Lietuvoje sunaudojamo dyzelino.
Kas antras perka pigesnį
Nemažai kauniečių žino, kad pigesnio kuro galima įsigyti daugelyje pakaunės miestelių – Garliavoje, Rokuose, Raudondvaryje ar Domeikavoje.
„Kauno dienos” žiniomis, daugiausiai nelegalių degalinių šiuo metu veikia Domeikavoje, todėl ir žurnalistinį eksperimentą pradėjome šiame miestelyje.
Teigiama, kad kas antras Domeikavos gyventojas žino, kur gauti pigesnio kuro. Atvykome į galinę autobuso „Rokai-Domeikava” stotelę. Joje – vos keli žmonės, keli įraudę vyrai išsirito iš šalia įrengtos parduotuvės. „Gal žinote, kur yra Tauro gatvė?” – pasiteiravau įkaušusio vietinio.
„Tokios gatvės aplinkui nėra. O kas joje gyvena? Sakykite pavardę”, – paragino vyras. „Girdėjome, kad ten pardavinėja pigesnį kurą”, – paaiškinome. „Sakote, reikia kuro. Neseniai visą pardaviau. Paklauskite pardavėjos, gal ji žinos”, – patarė vyras.
Iš tiesų pardavėja buvo itin kalbi, ji apgailestavo nežinanti, kur galėtume nusipirkti benzino, tačiau išgirdusi, kad tiks ir dyzelinas, negalėjo nuslėpti susidomėjimo. „O kiek reikia?” – pasiteiravo pardavėja. „Šiek tiek palaukite, tuoj atvažiuos mano vyras. Man regis, kad jis dar turi keliasdešimt litrų”, – palūkuriuoti prie parduotuvės paragino moteris.
Po kelių minučių raudonu „VW” automobiliu atvažiavo moters vyras. Jis iš karto susidomėjo mūsų pasiūlymu ir paragino važiuoti paskui jį, Neries gatvėje įsikūrusių garažų masyvo link.
Didžiausias asortimentas – pas Antošką
Prie garažų masyvo stovėjo vos keli automobiliai. Jonu prisistatęs vyras atrakino garažo duris ir paprašė paduoti kanistrą. „Jame tilps vos dvidešimt litrų, atsivežtume didesnį, jei padarytumėte nuolaidą”, – pradėjau derėtis.
„Penkiasdešimt litrų atiduosiu už 105 litus. Pasiimkite daugiau kanistrų ir atvažiuokite po 20 minučių”, – paragino vyras. Prieš atsisveikindamas jis parodė, kur gyvena, ir patikino, kad kuras – lietuviškas. „Iš kur jo gavau? Jums tai neturėtų rūpėti. Užtikrinu, kad benzinas tikrai labai geras”, – mandagiai kalbėjo nelegalaus dyzelino pardavėjas.
Po kelių akimirkų greta stovėjęs vyras nurodė, kur pardavinėjamas pigesnis benzinas. „Važiuok pas Antošką, šiuo metu jis tikrai turi”, – paaiškino vyras ir patikino žinantis, kad Domeikavoje daugelis gyventojų retai užsuka į degalines.
Kaip ir žadėjo domeikaviškis, Antoška galėjo pasiūlyti ir 92, ir 95 markės benzino. Priklausomai nuo kiekio, litras kainavo nuo 2,20 iki 2,50 Lt. „Kiek reikės?” – pasiteiravo kiek tolėliau nuo pagrindinės Domeikavos gatvės slaptą sandėliuką įrengęs vyras. Jis nebuvo kalbus. „Imi benziną ar klausinėji?” – bet kokius pokalbius paragino baigti pardavėjas.
Nelegalai valdo trečdalį rinkos
Pastaruoju metu pigesnio kuro nebereikia važiuoti į Kaliningrado sritį ar Baltarusiją. Dideliais kiekiais jo galima įsigyti prie automagistralės „Via Baltica” įsikūrusiose vilkikų stovėjimo aukštelėse. Paskaičiuota, kad kiekvienas mūsų šalies sieną kirtęs vilkikas vidutiniškai įveža apie 700 litrų pigesnio dyzelino, o per metus visas tokio kuro kiekis sudaro apie 170 tūkst. tonų per metus. Oficialiai Lietuvos degalinėse per metus parduodama apie 340-350 tūkst. tonų dyzelino.
„Mūsų skaičiavimais, į šalį kasmet patenka dar apie pusę viso šalyje parduodamo dyzelino, kurio kaina dvigubai pigesnė. Dėl to nuostolius patiria ne tik degalinės, bet ir valstybė, negaudama akcizo mokesčių, tačiau įvežti degalus bake nėra draudžiama”, – pastebėjo Lietuvos naftos produktų mažmeninės prekybos įmonių asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas.
Tačiau iki šiol į jo ir kitų ekspertų perspėjimus Vyriausybė nebuvo linkusi atsižvelgti. Premjeras Algirdas Brazauskas ne kartą yra pareiškęs, kad net nesvarstoma galimybė pigesnį kurą įsivežti iš Rusijos ir Baltarusijos. Tuo tarpu Latvijoje plačiai aptarinėjami tokie siūlymai, juos palaiko ir kaimyninės šalies Vyriausybės vadovas.
Kol Lietuvos bendrovėms neleidžiama importuoti rusiško benzino ir dyzelinio kuro, į Lietuvą jį atgabena rusų ir baltarusių tolimųjų reisų vairuotojai. Prie Ringaudų miestelio įsikūrusioje stovėjimo aikštelėje kasdien stovi keliolika vilkikų. „Gal žinote, kas turi parduoti kuro?” – pasiteiravome pirmo sutikto vairuotojo. „Tokiais dalykais neužsiimu”, – atsakė lietuvis vairuotojas ir paragino kreiptis į kolegas iš Rusijos ir Baltarusijos.
Pasiūlė pradėti verslą
Baltarusijos vilkikų numeriai – balti ir raudoni. Juokaujama, kad tokie vilkikų numeriai – tarsi reklaminis pranešimas, jog čia parduodami pigūs degalai. „Labas vakaras. Gal parduodate kurą”, – pasiteiravau. „Ateik čia”, – užeiti už atidarytų vilkikų durelių paragino vyrai.
Susidarė įspūdis, kad siūlymas nudžiugino baltarusius, jie iš karto liepė atsivežti kanistrus. „Kiek reikės, tiek ir bus”, – užtikrino baltarusiai.
Kai vilkiko vairuotojai į kanistrą įpylė dyzelino, jie pasiteiravo, ar nenorėtume pradėti verslo. „Pro Kauną važiuojame kiekvieną savaitę. Užsirašyk mūsų telefonų numerius, į sutartą vietą kas savaitę dviem vilkikais galėtume atvežti iki tonos dyzelino”, – pateikė pasiūlymą baltarusiai.
„Iš pradžių reikia susimokėti už šiuos 20 litrų”, – leidome suprasti, kad jų pasiūlymas nelabai domina. „Kiek duosi už litrą?” – paklausė vyrai. „Ne daugiau nei 2 litus”, – atsakėme. „Sutarta. Tai kada atvežti daugiau?” – primygtinai siūlė baltarusiai.
Vėliau jie paragino užsirašyti telefono numerius ir būtinai paskambinti. „Galiu ir visą kurą parduoti. Paskambinsiu į firmą ir pasakysiu, kad apvogė”, – rodydamas į didžiulius vilkikų bakus lyg ir juokais kalbėjo Igoriu prisistatęs baltarusis. Jie prasitarė, kad anksčiau Lietuvoje turėjo stambų pirkėją, tačiau pastaruoju metu esą jis ėmėsi pelningesnės veiklos.
Baltarusiai neslėpė, kad nemažą konkurenciją jiems sudaro rusai ir lietuviai, esą kai kurios lietuvių krovinių pervežimo firmos ne itin pelningų maršrutų į Rusiją neatsisako tik todėl, kad iš kaimyninės šalies galėtų parsivežti pilnus bakus pigių degalų.
ES muitų teisės reglamentai draudžia įvežtus degalus išpilti iš juos įvežusios transporto priemonės bako ir naudoti kituose automobiliuose. Pažeidus šiuos reikalavimus, gresia sankcijos.
Pareigūnai pripažįsta, kad nelegalūs degalai į Lietuvą vilkikų ir lengvųjų automobilių bakuose atkeliauja iš Kaliningrado srities ir Baltarusijos. Tačiau šis srautas, anot pareigūnų, tikrai nėra didelis ir išliks tol, kol mūsų šalyse bus toks didelis degalų kainų skirtumas.
Įsikūrė po ligoninės langais
Trečioji žurnalistų stotelė – Taikos prospektas. Daugelis vairuotojų žino, kad po Kauno apskrities ligoninės Vertebroneurologijos skyriaus langais kelerius metus veikia nelegali degalinė, kurioje benzinas ir kuras pardavinėjamas keliasdešimt centų pigiau. Kur įsikūrusi degalinė, nenurodo jokia reklaminė iškaba, ją rasti galima tik remiantis kitų šios degalinės klientų pasakojimais.
Nelegali degalinė įrengta už vartų, pro juos greičiausiai įleidžiami tik patikimi klientai. Prie nelegalios degalinės įsikūrusiuose garažuose dirbę vyrai patikino, kad dažnai čia nusidriekia automobilių eilės. „Patys neperkame, tačiau matyti, kad klientų netrūksta”, – užtikrino vyrai.
„Kauno dienos” žurnalistams nepavyko nusipirkti kuro nelegalioje degalinėje, nes fotoaparatą atsitiktinai pamatęs šunis šėręs prižiūrėtojas patikino, kad ji nebeveikia. „Nesate pirmi, kuriems prireikė kuro, tačiau degalinė šiuo metu nedirba”, – sakė sargas.
Pro uždarytus metalinius vartus „Kauno dienos” fotokorespondentui pavyko užfiksuoti specialiais gaubtais užmaskuotas keturias degalų apskaitos kolonėles, taip pat metalinį konteinerį, kuriame greičiausiai dirba nelegalios degalinės operatorius.
Baudos negąsdina
Kauno miesto VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos (ENTT) poskyrio vadovas Egidijus Paleckis sakė, kad nors pastaraisiais metais pakaunėje buvo uždaryta ne viena nelegali degalinė, jose rasti degalų kiekiai nėra dideli.
„Šiose degalinėse paprastai randame apie toną ar kiek daugiau dyzelino. Beveik visi čia dirbę asmenys teigė dyzeliną pirkę iš vilkikų vairuotojų”, – sakė pareigūnai. Pareigūnas teigė, kad retai pavyksta nubausti nelegaliai kurą pardavinėjančius asmenis. „Didžioji dalis jų pardavinėja tik saviems, todėl tokius atvejus labai sunku išaiškinti”, – sakė E.Paleckis.
Per šiuos metus KM VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams pavyko išaiškinti šešias nelegalias degalines. „Siekiame sugaudyti stambius pardavėjus. Tuos, kurie pardavinėja po dešimt litrų, sunku ir nubausti, ir sugauti”, – pastebėjo pareigūnas. Yra buvę atvejų, kai pareigūnai iš nelegalių degalinių vienu metu konfiskavo daugiau nei toną kuro.
E.Paleckis sako, kad Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnyba gali bausti ir nelegaliai kurą pardavinėjančius kitų šalių vilkikų vairuotojus, tačiau realiai baudų už tokią veiklą jie išvengtų. „Nereikia pamiršti, kad byla administracinė, juk nesikreipsime į Baltarusijos teisėsaugą, kad į teismą atsiųstų šaukimą gavusį pardavėją. Aišku, gali laukti, kol tas vairuotojas vėl važiuos per Lietuvą, bet tokios sankcijos iš esmės nėra efektyvios”, – sakė E.Paleckis. ENTT nėra nubaudusi nė vieno tolimųjų reisų vairuotojo.
Visi degalų pardavėjai privalo turėti licenciją prekybai naftos produktais. Už prekybą naftos produktais neturint licencijos gresia bauda nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. litų.
Tuo tarpu nelegaliose degalinėse kurą perkantys asmenys pagal Lietuvos įstatymus nėra baudžiami.
Remigijus Jurgelaitis