Sunku įsivaizduoti, kaip atrodys mūsų kelių policija (naujai sakant, Eismo priežiūros tarnyba), jeigu bus įgyvendinti ambicingi jos naujojo vadovo Sauliaus Skvernelio planai. Jie, beje, gražūs ir reikalingi. Ir įgyvendinami, nors tai gali ir ilgokai užtrukti. Sistemą kartais lengviau pakeisti nei žmonių sąmonę.
Keliuose situacija tikrai katastrofiška. Pagal avaringumo statistiką, pagal žuvusiųjų keliuose skaičių Europoje pirmaujame. Liūdna, bet mus lenkia tik kaimynai latviai. Matyt, pats laikas skambinti visais varpais apie artėjančią katastrofą – ir taip maža tauta pati save susinaikins. Ir natūralu, kad visų žvilgsniai pirmiausia krypsta į kelių policiją. Tai ta institucija, kuri bent kiek galėtų pakeisti situaciją keliuose. Tai, kad kelių patruliai uoliai darbuojasi mieste bei užmiestyje su radarais, padėties nepakeis ir nepakeitė. Vienas gali ir viršydamas leistiną greitį nesukelti avarijos, o kitas ir 50 km/val. greičiu gali pridirbti nepataisomų dalykų. Pavyzdžiui, jeigu vairuos neblaivus.
Sveikintina, kad numatomos koreguoti ir baudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Gyvenimas parodė, kad net ir labai didelės būdamos, baudos problemų neišsprendė. Vadinasi, jos turi būti peržiūrėtos ir pakoreguotos. Tai ir žadama padaryti.
Tačiau kas pakeis žmonių mąstymą? Jeigu šiandien yra netvarka keliuose, tai pirmiausia kaltiname policiją. Yra tiesos, bet ar nereikėtų kaltinti ir savęs už tai, kad nepaisome taisyklių važiuodami, kad sėdame už vairo girti. Matyt, visur reikalingas botagas, kad pradėtume mąstyti ir jausti atsakomybę. Tiesa ir tai, kad ir policijai kartais nusvyra rankos: žiūrėk, sulaikė girtą už vairo, atėmė kuriam laikui iš jo teisę vairuoti, šis šast pareiškimą į teismą, ir šis pasigaili, teisės vairuoti atėmimą pakeičia į baudą. Argi ne taip atsitiko su V.Šustausku?
Neseniai buvo toks nutikimas vienoje Amerikos valstijoje. Kelyje buvo pastebėtas nežmonišku greičiu skriejantis automobilis. Policija jį kaipmat sustabdė, ir paaiškėjo, kad už vairo – invalidas, galintis važiuoti tik atitinkamai apribotu greičiu. Žmogus buvo nubaustas už greičio viršijimą pinigine bauda. Maža to, jam dar buvo iškelta baudžiamoji byla už tai, kad sukėlė realią grėsmę visuomenei: būdamas invalidu, galėjo nesuvaldyti automobilio ir sukelti avariją.
Sakykit, ar nekėlė realios grėsmės visuomenei neblaivaus V.Šustausko vairuotas automobilis? Šiandien galima tik pasidžiaugti, kad jo automobilis trenkėsi į sunkiasvorį. Kad nebuvo užkabinta degalinės kolonėlė. Tačiau reali grėsmė buvo. Ar ne baudžiamąja atsakomybe ir galėtume sutramdyti ypač piktybiškus pažeidėjus? Arba bent Administracinių teisės pažeidimų kodekse nepalikti alternatyvos teisių atėmimui.
Prisiminkime, ką kelyje išdarinėjo Kauno rajone kelių policijos stabdyti vairuotojai Artūras Zadorožnyj ir Milvydas Juškauskas. Pirmiausia jie viršijo saugų greitį. Po to nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui pateikti dokumentus. Dar vėliau buvo surengtas ištisas spektaklis, kuris, tiesą sakant, sukėlė įtarimą, ar apskritai tokie piliečiai gali vairuoti automobilį. Tačiau keisčiausiai šioje situacijoje vis dėlto atrodė policijos pareigūnai, kurie tiesiog nežinojo, kaip elgtis su tokio tipo pažeidėjais. Kodėl? Galbūt todėl, kad policijoje yra grėsminga nuostata be reikalo nekišti rankų prie pažeidėjų. Kitaip pats pareigūnas užsidirbs baudžiamąją bylą. Baimė skatina nerizikuoti, nes nė vienas pareigūnas nenori turėti nemalonumų už tai, kad be reikalo pavartojo kovinius veiksmus ar specialiąsias priemones. Galbūt todėl dabar net ir sulaikomi nusikaltėliai gali policijos pareigūną apspjauti, trenkti per galvą, net, kaip parodė pastarojo laiko įvykiai, šauti. Jau nekalbant apie plūdimąsi necenzūriniais žodžiais ir įvairiausių gestų rodymą. Suprantama, kartais ir policija būna neteisi. Bet ar galite tokią situaciją įsivaizduoti kitoje valstybėje? Juk ten kiekvienas nusikaltėlis žino, kad policininko geriau nekabink – už tai numatomos itin didelės sankcijos ir bausmės.
Pas mus yra kitaip. Ir galbūt tai yra priežastis, kodėl ne tik gatvėse, bet visose viešose vietose tiek daug netvarkos.
Violeta Vilkauskaitė