Vienuolika vasarų krepšininkas Saulius Štombergas paskyrė Lietuvos rinktinei. 31 metų 203 cm ūgio žaidėjas, karjerą nacionalinėje komandoje pradėjęs šalia Arvydo Sabonio, Šarūno Marčiulionio, Rimo Kurtinaičio, Valdemaro Chomičiaus, šį pavasarį nutarė pasitraukti iš nacionalinės komandos, kuriai atidavė geriausius savo karjeros metus.
Užvakar Vilniaus „Siemens” arenoje vykusį Lietuvos ir Latvijos rinktinių mačą S.Štombergas stebėjo sėdėdamas tribūnoje tarp žiūrovų.
„Keistas jausmas būti žiūrovu”, – pripažino ilgametis rinktinės kapitonas.
Pasitraukė dėl sveikatos
„Ačiū, Sauliau” – tokiu užrašu baigėsi „Siemens” arenoje prieš mačą su Latvija parodytas filmas apie įsimintiniausias buvusio rinktinės kapitono S.Štombergo žaidimo akimirkas. Per 11 karjeros rinktinėje metų jis dalyvavo trejose olimpinėse žaidynėse, penkiuose Europos čempionatuose ir vieneriose pasaulio pirmenybėse. S.Štombergas žaidė 97 oficialiose Lietuvos rinktinės rungtynėse, pelnė 1036 taškus. Jis laimėjo du olimpinius bronzos medalius (1996 ir 2000 metais), Europos čempionato sidabro medalį (1995), o 2003-iaisiais iškovojo Europos čempiono titulą.
„Jau po Atėnų olimpinių žaidynių užsiminiau, kad ketinu trauktis iš rinktinės. O po sunkaus sezono Stambulo „Ulker” klube man neliko jokių abejonių, kaip elgtis. Išspaudė mus kaip citrinas ir jėgų visai nebeturiu, visur skauda. Rinktinė taip pat kainuotų daug jėgų, o dabar jau atėjo toks amžius, kad jėgas atgauti vis sunkiau. Kai buvau jaunesnis ir sveikesnis, niekada neatsisakydavau atstovauti nacionalinei komandai. O dabar atėjo tam laikas”, – taip apie pasitraukimo iš rinktinės priežastis vasaros pradžioje „Kauno dienai” sakė S.Štombergas.
Ateinantį sezoną jis rungtyniaus Kazanės „Uniks” (Rusija) komandoje.
Pirmą kartą pasijuto žiūrovu
– Sauliau, ar nebuvo keista rinktinės žaidimą stebėti iš tribūnos? – „Kauno diena” pasiteiravo S.Štombergo.
– Iš tikrųjų buvo keista pasijusti žiūrovu. Turbūt pirmą kartą sėdėjau tribūnoje, o ne prie komandos. Visai kitas jausmas, sakyčiau, netgi kitaip žiūrėjau rungtynes. Būdamas tarp žiūrovų, truputį santūriau sirgau už komandą, nusiteikiau, kad niekuo negalėsiu padėti rinktinei. Kai pats žaisdavau, būdavau aikštėje arba pasirengęs bet kurią minutę į ją išbėgti, todėl emocijos buvo kitokios.
– Galbūt norėjosi vėl išbėgti į aikštę?
– Ne, esu jau susitaikęs su ta mintimi, kad rinktinėje nežaisiu. Ilgai jaučiau nuovargį ir vasarą nebuvo noro žaisti.
– Ar galėtumėte iš savo įspūdingos karjeros rinktinėje išskirti įsimintiniausias rungtynes?
– Jų buvo daug. Kiekvienais metais, iš kiekvienų varžybų yra ką prisiminti. Gerai, kad džiaugsmo buvo daugiau, nei nusivylimo.
– Ar suvirpėjo širdis, kai dar kartą į viršų iškėlėte Europos čempionų taurę?
– Taip, visi prisiminimai iškilo prieš akis, tarsi dar kartą pajaučiau, ką išgyvenome prieš dvejus metus, tapę Europos čempionais. Tie prisiminimai ir nebuvo išblėsę, be to, manau, kuo toliau, tuo smagiau bus visa tai prisiminti. Gali būti, kad po daugelio metų dar labiau įvertinsime tai, ką padarėme 2003 metais.
Patiko žaidėjų kovingumas
– „Siemens” arenoje pareiškėte, jog 100-ųjų rungtynių už Lietuvos rinktinę nebesužaisite. Bet yra toks posakis – „niekada nesakyk niekada”.
– Nemanau, kad galėčiau grįžti. Nereikia apgaudinėti nei savęs, nei žiūrovų. Lietuvoje krepšininkų neturėtų pritrūkti. Dabar žaidžia atjaunėjusi rinktinė, kurioje netrūksta perspektyvių krepšininkų. Tikiu, kad ši komanda gali daug pasiekti. Jos žaidimas man visai patiko.
– O kas Jums labiausiai patiko Lietuvos rinktinės žaidime kovojant su Latvija?
– Patiko greitas žaidimas ir žaidėjų kovingumas – visi stengėsi, kovojo. Netrūko gražių momentų rungtynėse – buvo ir greitų atakų, ir varžovus gniuždančių tritaškių. Manau, nė vienas aikštėje buvęs krepšininkas negadino žaidimo, atliko savo darbą. Dideliu noru ir kovingumu komanda gali daug pasiekti.
Kai aš atėjau į rinktinę, tarp jaunimo ir lyderių buvo labai didelis skirtumas, juk tuo metu rinktinėje žaidė Sabonis, Marčiulionis, Kurtinaitis, Chomičius. Manau, dabartinė rinktinė yra panašesnė žaidėjų meistriškumu, todėl žaidėjams yra lengviau.
– Kokios Lietuvos rinktinės galimybės Europos čempionate? Ar dabartinė komanda gali apginti Europos čempionų titulą ar bent jau kovoti dėl medalių?
– Gali. Manau, šios komandos perspektyvos yra geros. Jeigu žaidėjai rodys tokį kovingumą ir norą, kaip mače su Latvija, manau, neturėtų atsitikti taip blogai, kaip mums buvo nutikę Turkijoje 2001 metais (tuomet Lietuvos rinktinės neįveikė grupės barjero – red.).
Dovilė Kamarauskienė