Nesibaigiančios valdžios kalbos apie rūpinimąsi miesto gyventojų saugumu pagaliau, atrodo, pradeda virsti tikrove.
Iki šiol tik tuščiai aptarinėję vaizdo kamerų reikalingumą svarbiausiose gatvėse, miesto vadovai ėmėsi ryžtingesnių veiksmų. Gali būti, kad ilgai gyventojų lauktos vaizdo kameros pradės veikti dar šiais metais.
Užvakar savivaldybės administracijos direktorius Visvaldas Matkevičius su miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininku Stanislovu Poliaku jau labai rimtai aptarė galimybes kuo greičiau įrengti miestiečiams seniai žadėtas vaizdo kameras.
Nors konkrečios kamerų įrengimo datos po vadovų susitikimo dar nenurodomos, tačiau užsimenama, kad šio svarbaus įvykio galima tikėtis gana greit.
„Naujuosius metus turėtume sutikti jausdamiesi saugesni – vaizdo kameroms gatvėse jau veikiant”, – teigė V.Matkevičius.
Dar viena naujiena – vaizdo kamerų pati savivaldybė nebesirengia pirkti. Ji pirks tik paslaugą – pasirašys sutartį su jas įrengsiančia privačia įmone ir mokės pinigus už gaunamą vaizdą – paprasčiau sakant, filmavimą.
Administracijos direktorius prisipažino, kad ši idėja perimta iš vilniečių. Sostinėje pasidairius nuspręsta, kad efektyviau pirkti paslaugą – kokybišką vaizdą, o kamerų įrengimu, pastatymu ir eksploatacija užsiimtų konkursą laimėjusi firma.
Šių metų miesto biudžete tam reikalui yra numatyta apie 60 tūkstančių litų. Šių pinigų turėtų pakakti šių metų vaizdo nuomai. V.Matkevičiaus teigimu, jau rugsėjo pabaigoje turėtų būti skelbiamas konkursas Panevėžyje dar negirdėtai paslaugai pirkti.
Paskaičiavus abu atvejus – tiek kamerų pirkimo, tiek jų nuomos – išlaidos, kaip teigė administracijos vadovas, būtų panašios. Tačiau antruoju atveju patiems mažiau vargo – nereikia galvos sukti, kaip tas kameras greičiau suremontuoti, ir panašiai.
Nors kol kas nežinoma, ar bus norinčiųjų dalyvauti konkurse, tačiau administracijos vadovas neabejojo, kad jį paskelbus tokių atsiras. V.Matkevičius neslėpė, kad jie mielai duotų darbo panevėžiečių firmai – su arčiau esančiaisiais ir susitarti lengviau, ir aptarnavimas sugedus kameroms gal būtų greitesnis.
Prieš keletą metų mieste buvo itin sustiprėjusios kalbos apie vaizdo kamerų įrengimą. Tada jas inicijavo ne kas kitas, o privati bendrovė – saugos firma „Falck Security”, kreipusis į miesto valdžią su savo pasiūlymais.
Administracijos direktorius spėjo, kad ši firma galbūt ir dabar bus suinteresuota bendradarbiauti.
Patalpa, iš kurios monitoriuose bus sekamas visų filmavimo kamerų gaunamas vaizdas, bus įkurta 1-ajame policijos komisariate Antano Smetonos gatvėje.
Gali visko būti, kad vaizdo kamerų įrengimas duos šansų įsidarbinti neįgaliesiems. Sėdėti prie monitorių, anot V.Matkevičiaus, galbūt turės daugiau kantrybės nevaikštantys žmonės. Juos tereikės tik apmokyti.
Su tuo, anot administracijos direktoriaus, sutiko ir miesto policijos vadovas S.Poliakas. Pareigūnų, abiejų sutarimu, labiau reikia patruliuoti miesto gatvėse.
Tačiau Vilniuje prie monitorių budi policininkai. Todėl šis klausimas dar diskutuotinas.
Iš pradžių visos norimos kameros mieste nebus pastatytos. Kol kas bus pasitenkinta penkiomis.
Kaip sakė savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Irma Gritėnienė, preliminariai numatyta kameras statyti miesto centre – Laisvės aikštės viduryje, prie J.Miltinio dramos teatro, prie miesto savivaldybės bei Vilniaus ir Ramygalos gatvių sankryžos, prie J.Masiulio knygyno ir Kranto gatvėje bendruomenių rūmų link.
Pagal policijos darbuotojų atliktą kriminogeniškiausių miesto vietų sąrašą kameras reikėtų įrengti aikštėje prie pramogų centro „Egivela”, Senvagėje, prie autobusų stoties, turgavietės ir kitose miesto vietose.
Be to numatoma, kad mieste bus 1-2 kilnojamosios vaizdo kameros, jų vieta bus nuolat keičiama. Siūlomos vietos bus svarstomos pagal technines įrengimo galimybes, turimas lėšas. Kilnojamosios vaizdo kameros, sakė V.Matkevičius, labai pravers vykstant masiniams renginiams.
Dėl kamerų išdėstymo, kaip prisipažino administracijos direktorius, buvo kilę nesutarimų su policijos atstovais. Šie norėję, kad jos aprėptų ir sankryžas, kuriose vyksta nemažai avarijų.
„Mes suprantame pareigūnus – labai svarbu aiškinantis eismo pažeidėjus, avarijų kaltininkus filmuoti didžiąsias sankryžas, gaudant automobilių vagis – ir išvažiavimus iš miesto, tačiau kol kas viskam nėra galimybių, esame labiau suinteresuoti gyventojų saugumu per masinius renginius”, – aiškino V.Matkevičius.
Susitikimu su savivaldybės vadovu buvo itin suinteresuoti policijos atstovai.
Juos jaudino mintis, kad gali būti nesuspėta numatyti lėšų kitiems metams.
Policijos vadovo S.Poliako teigimu, planuojant kitų metų biudžetą, reikalinga numatyti darbuotojų, dirbsiančių su perduodamu vaizdu, skaičių bei kitas lėšas.
Miesto tarybai bus teikiama programa, kurios įgyvendinimas ir finansavimas būtų numatytas keleriems metams. V.Matkevičiaus nuomone, vieneriems metams šiai paslaugai pirkti reikėtų 100-150 tūkst. litų. Ilgalaikė programa pareikalautų 300-400 tūkst. litų.
Limina Kepalaitė,
www.panrytas.lt