Susisiekimo ministerijoje aptarta kompleksinio vidaus vandenų kelio Klaipėda – Kaunas Nemuno upe bei Kuršių mariomis sutvarkymo studija.
Vidaus vandenų kelio Nemunu bei Kuršių mariose pritaikymas keleivinei bei krovininei laivybai iš viso gali siekti 70-80 mln. litų.
Studijos autoriai „Projekto gama” išnagrinėjo šio kelio kompleksinio sutvarkymo ir farvaterio gilinimo poreikį, krovininės bei keleivinės laivybos perspektyvas ir išplėtotos laivybos poveikį socialinei, ekonominei bei ekologinei šalies aplinkai.
Studijos Priežiūros komiteto posėdžiui pirmininkavęs Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus pažymėjo, kad autoriai dar nepakankamai dėmesio skyrė keleivinės ir turistinės laivybos galimybių analizei.
Pastaruoju metu Lietuvoje aktyvėja pramoginė laivyba – dabar įregistruota beveik 35 tūkstančiai burlaivių, greitaeigių katerių, vandens motociklų ir kitų mažųjų bei pramoginių laivų.
„Jau dabar Susisiekimo ministerija gauna žinių, kad tapęs labai populiariu Nidos uostas nebesutalpina visų norinčiųjų švartuoti čia savo pramoginius laivus, uoste negalima papildyti katerių degalais, iškilo poreikis modernizuoti keleivių terminalą”, – sako A. Vaitkus.
Todėl studijos rengėjams reikės detaliau ištirti Nemuno ir Kuršių marių esamų prieplaukų bei uostelių būklę ir apsvarstyti būtinybę statyti naujus.
Krovininę vidaus vandenų laivybą Lietuvoje riboja žiema užšąlančios upės ir marios. Dažniausiai vandenimis transportuojami nestandartiniai ir birūs kroviniai – smėlis, žvyras, skalda ir panašios medžiagos.
Vidaus vandenų kelių infrastruktūros modernizavimo projektą ketinama pateikti Europos Komisijai finansinei paramai gauti.
„Vakarų ekspresas”