Ekspertai pripažįsta, kad euro sutiktuvės 2007-ųjų sausį gali žlugti
Šių metų pradžioje startavusioje oficialioje informacinėje kampanijoje, dedikuotoje Lietuvos prisijungimui prie Europos pinigų sąjungos 2007-ųjų sausio 1-ąją, nėra nė šešėlio abejonės dėl euro naudos mūsų šalies ūkiui. Kosmopolitinės valiutos įvedimo ceremonimeistrai taip pat trykšta optimizmu, jog Lietuva be vargo įveiks pakankamai aukštus reikalavimų barjerus.
Tuo tarpu didžiausio Lietuvoje komercinio SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda teigia, kad šiuo metu tikimybė įsivesti eurą ir sulaukti neigiamo Europos centrinio banko atsakymo vertintina 50:50.
Tragedijos nebūtų
„Lietuva šiuo metu jau beveik priklauso euro zonai – nors kol kas šalyje dar cirkuliuoja nacionaliniai banknotai, monetos ir negrynieji pinigai, savarankiškos pinigų politikos jau seniai nebėra. Todėl planuojamas euro įvedimas tikrai nėra esminis pinigų sistemos pertvarkymas. Net ir neįsivedusi euro planuotu metu, Lietuva ekonomiškai nesusilpnėtų, esminių makroekonominių problemų neturėtų kilti”, – pristatydamas tradicinę „Lietuvos makroekonomikos apžvalgą” antradienį tvirtino G.Nausėda.
Eksperto teigimu, šiuo metu Lietuvoje galioja valiutų valdybos sistema, pagal kurią litas yra susietas su bazine valiuta – euru – griežtai fiksuotu kursu, o apyvartoje esantys litai yra visiškai padengti aukso ir konvertuojamosios užsienio valiutos atsargomis.
„Ši valiutos sistema mūsų šalyje veikia jau daugiau kaip dešimtmetį, žmonių pasitikėjimas jos tvarumu yra nepaprastai didelis, todėl reikšmingų pokyčių neįvedus euro 2007 metais neturėtų įvykti”, – prognozavo SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas.
Neįvykdžius Mastrichto sutarties kriterijų ar dėl kitų priežasčių nepasisekus įvesti euro 2007 metais, Lietuva išlaikytų tą pačią pinigų sistemą kaip dabar ir rengtųsi prisijungti prie euro zonos 2008-aisiais ar 2009-aisiais.
G.Nausėda, be kita ko, atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje lig šiol niekas nebandė atlikti savarankiško tyrimo, kaip realiai euro įvedimas galėtų paveikti šalies ūkį.
„Teigiama, kad Lietuvos ekonomikos augimas vien dėl euro įvedimo pagreitėtų 0,2-0,4 procentinio punkto per metus, nes tokio rezonanso laukiama kitose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse. Tačiau mechaniškai perkelti tokio impulso prognozių į Lietuvą negalima. Tikėtina, jog mūsų laimėjimai bus mažesni, nes šalis jau yra susiejusi savo valiutą su euru, skirtingai nuo, pavyzdžiui, Lenkijos, Čekijos, Vengrijos. Pastarosios valstybės įsivesdamos eurą įgautų daugiau privalumų, nes daugelis jų turi vadinamąjį „reguliuojamo plaukiojančio” valiutos kurso režimą ir už tai moka ne tik didesnių palūkanų, bet ir valiutos kurso neapibrėžtumo kainą. Tai yra vienas ekonomikos plėtrą stabdančių veiksnių. Lietuvoje jau dabar yra kitaip”, – kalbėjo SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas.
Prognozuojamos permainos
Paradoksalu, tačiau ekspertai spėja, kad, anksti neįvedus euro, tam tikra dalis gyventojų netgi jaustųsi ramiau. Kai kurie žmonės baiminasi Lietuvos įstojimo į euro zoną ir su tuo susijusio kainų apvalinimo efekto, todėl pavyktų išvengti ir paniško pirkimo, laukto euro įvedimo išvakarėse.
Vis dėlto, SEB Vilniaus banko ekspertų teigimu, atidėjus euro įvedimą, dalis gyventojų ir verslininkų gali būti apvilti, todėl neatmestina prielaida, kad jų elgesys gali kisti.
„Šiuo metu akivaizdi tendencija – gyventojų polinkis skolintis pinigus eurais naudojantis mažesnėmis palūkanomis ir nesitikint lito devalvavimo. Nepavykus įvesti euro, gali padaugėti gyventojų, manančių, jog litas gali nuvertėti, todėl žmonės imtų daugiau skolintis nacionaline valiuta arba apskritai susilaikytų nuo skolinimosi”, – prognozavo G.Nausėda.
Įmonės labiau pasitiki informacija, o ne gandais, todėl jų motyvacija skolintis iš esmės liktų tokia pati. Verslo subjektai veikiausiai teiktų pirmenybę skolinimuisi eurais, ypač jei nacionalinės valiutos palūkanų premija už riziką laikinai padidėtų.
Euro įvedimo planų atidėjimas metams ar dvejiems lemtų ir pokyčius nekilnojamojo turto rinkoje. Anot G.Nausėdos, daug gyventojų euro įvedimą sieja su kainų šuoliu ir nori būstą įsigyti dar iki jį įvedant, tad nukėlus eurą gali atsidėti ir jų būsto pirkimo planai.
Lietuvai likus už euro zonos borto, rinkoje atsirastų daugiau pardavėjų, kuriems tikrovė sužlugdė lūkesčius, tai galėtų išprovokuoti tų būstų išpardavimą, o pasiūlai padidėjus kainos sumažėtų.
„Apskritai dabartinį nekilnojamojo turto kainų lygį Lietuvoje iš esmės lemia ekonominiai dalykai tačiau psichologiniai veiksniais taip pat labai svarbūs. Kiek konkrečiai – paaiškėtų tik neišsipildžius euro įvedimo planams”, – samprotavo analitikas.
Svarbu motyvai
Pasak G.Nausėdos, euro neįvedimo įtaka bendram verslo ir investicijų klimatui Lietuvoje priklausytų ir nuo to, kas lemtų šį sprendimą.
„Tikimybė, kad Lietuvos valdžia persigalvos ir ims delsti, yra nedidelė, beje, po tokio veiksmo kiltų pasitikėjimo šalies ekonomine politika krizė. Kur kas labiau tikėtina, kad sprendimą palikti Lietuvą už euro zonos ribų, priims Europos Sąjungos institucijos,nm05083148”, – sakė analitikas.
Visuomenės reakcija priklausytų ir nuo to, ar būtų pažeistas vienas ar keli Mastrichto sutarties konvergencijos kriterijai. Didžiausios tolerancijos galima tikėtis, jei būtų pažeistas infliacijos kriterijus.
Pasak G.Nausėdos, daugelis verslininkų ir gyventojų suvokia, kad šiuo metu sąlygos išlaikyti infliacijos rodiklį žemesnį, negu nustatyta, yra itin sudėtingos, kadangi smarkiai pakilo naftos kainos ir pabrango JAV doleris.
„Visi suvokia, kad Lietuva niekaip negali paveikti naftos kainų šuolių, o brangstantys degalai mūsų šalyje turi žymiai didesnį poveikį infliacijai nei daugelyje turtingesnių Vakarų valstybių. Tarkim, maistui šalyse ES senbuvėse vidutiniškai išleidžiama 12 – 14 proc. šeimų pajamų, o Lietuvoje – apie 30 proc. Kadangi transporto kaštų dedamoji maisto produktų kainoje yra gana didelė, mes naftos brangimą išgyvename skausmingiau”, – aiškino G.Nausėda.
Eksperto teigimu, didėjančios degalų kainos tiesiogiai „sukūrė” maždaug 1 proc. punktą Lietuvos infliacijos iš šių metų liepos mėnesį fiksuotos maždaug 1,8 proc., o netiesiogiai – beveik visą infliaciją. T.y. „akmenį”, kuris gali apversti į euro zoną dardantį Lietuvos vežimą.
Tuo tarpu trijose stabiliausiose Europos Sąjungos šalyse (pagal jų rodiklius ir bus sprendžiama apie Lietuvos pasirengimą įsivesti eurą) infliacija šiuo metu yra ypač maža ir neviršija 1 procento.
„Akivaizdu, jog infliacija svyruoja ir svyruos apie Mastrichto sutartyje nustatytą lygį, ir tikrai labai sunku pasakyti, ar 2006-ųjų viduryje tikrinant Lietuvos pasirengimą eurui mes būsime viršuje, ar apačioje. Oficialūs pareigūnai turi spinduliuoti optimizmu, tačiau svarbu, kad tas optimizmas neužgožtų realaus situacijos įvertinimo. Mes tiesiog manome, kad euro neįvedimo tikimybės nereikėtų slėpti. Tai galima alternatyva, kurios nereikėtų perdėtai baimintis ir kišti galvą į smėlį”, – sakė G.Nausėda.
Spėjama, kad užsienio investuotojai į euro įvedimą reaguotų įvairiai: jautriausiai – tie, kurie Lietuvoje dar tik planuoja investuoti ir kurių veikla yra susijusi su eksportu ar importu, vadinasi, jie yra labai jautrūs galimam valiutos kurso kitimui.
Mažiau dėmesio valiutos pakeitimui skirtų investuotojai, kurių veikla orientuota į Lietuvos rinką, o jau įsikūrę Lietuvoje investuotojai išvis nereaguotų.
Eksperto manymu, kur kas rimtesnio pasmerkimo šalies valdžia susilauktų, jei būtų viršytas biudžeto deficito reikalavimas, nes tai apskritai reikštų fiskalinės disciplinos praradimą ir ekonomikos destabilizavimą.
Negalima visiškai atmesti galimybės, kad Lietuva neįsives euro ne dėl savo kaltės, o dėl vidinių Europos Sąjungos problemų, tačiau tokia įvykių eiga yra mažai tikėtina.
Valdžios nuotaikos skirtingos
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas, komentuodamas šiuos ekspertų samprotavimus, teigė, kad jei Lietuva laiku neįsives euro, jos ekonomika patirs praradimų.
„Skaičiais negaliu pasakyti, tačiau bet koks atidėjimas būtų nenaudingas. Svarbiausia tai, kad susilpnėtų tarptautinis pasitikėjimas – o tai reikštų labai daug”, – antradienį žurnalistams sakė R.Šarkinas, pripažinęs, kad euro įvedimo atidėjimo padariniai kol kas nebuvo paskaičiuoti.
LB vadovas patikino, kad kol kas visi Lietuvos ekonominiai rodikliai, kuriuos turi atitikti eurą įsivesti siekianti šalis, yra vadinamųjų Mastrichto kriterijų ribose.
„Naftos kainos, kaip matote, labai išaugo, bet paskutinius tris mėnesius infliacija atitinka Mastrichto kriterijus”, – sakė banko vadovas.
Apie tai, kad euras tikrai bus įvestas, pastaruoju metu yra pareiškę premjeras Algirdas Brazauskas bei finansų ministras Zigmantas Balčytis.
Tuo tarpu ūkio ministras Kęstutis Daukšys liepos mėnesį išsakė nuogąstavimus, kad infliacija gali sutrukdyti sklandžiam euro įsivedimui.
Neseniai interviu naujienų agentūrai „Elta” vienas Europos Komisijos pareigūnas Benjaminas Andželas, atsakingas už euro monetas, banknotus ir su Europos pinigų sąjunga susijusius klausimus, patvirtino, kad jei Lietuva neatitiks visų Mastrichto kriterijų, Europos Komisija rekomenduos Lietuvos į euro zoną nepriimti. Tokią rekomendaciją Viršūnių Taryba galės atmesti tik vienbalsiai, o tai esą sunku pasiekti.
Renaldas Gabartas