Kaip teigia Baris Kniškovas iš Izraelio sveikatos apsaugos ministerijos, pastaraisiais metais vėl paplito kaljano rūkymas: „Šį fenomeną lemia įsitikinimas, kad kaljanas ne toks kenksmingas sveikatai, kaip cigaretės. Dėl tokios klaidingos nuomonės dauguma arabų ir europiečių paauglių tampa priklausomi nuo kaljano”.
Nargilė ir kaljanas Vidurio Rytuose vartojami 400 metų. Nors tabako, kuris rūkomas kaljanuose, neįmanoma standartizuoti, nikotino, anglies oksido, dervų ir sunkiųjų metalų kiekis jame gerokai didesnis nei cigaretėms naudojamame tabake. Nikotino kiekis jame – 2-4 proc. (cigaretėse – 1-3 proc.), nargilėse anglies oksido koncentracija – 0,34-1,4 proc. (cigarečių dūmuose 0,41 proc.). Todėl kaljano rūkoriai gauna didesnį kiekį toksinų, nes giliau įtraukia sudrėkintą tabako dūmą, o rūkymo procesas gali tęstis kelias valandas.
Kaljano mėgėjų organizme didesnis karboksihemoglobino, nikotino, kotinino, arseno, chromo ir švino kiekis. Kaljano ir cigarečių rūkymo pasekmės analogiškos: plaučių vėžys ir kitos onkologinės ligos, plaučių funkcijos sutrikimai, širdies koronarinė liga, mažas gimusių kūdikių svoris, priklausomybė nuo tabako.
Kaljaną rūkantys sutuoktiniai dažniau yra nevaisingi. Kaljanas padeda plisti tokioms infekcijoms, kaip Helicobacter pylori, plaučių aspergiliozė, respiratoriniai virusai ir netgi ŽIV. Daugelio mokslininkų nuomone, kaljano rūkoriai ateityje pradeda rūkyti cigaretes arba ima vartoti psichotropinius preparatus.