Per daugelį šeimos gyvenimo metų tame pačiame name, bute įvairūs daiktai „susiranda” sau nuolatinę vietą. Žinoma, tai labai gerai, nes nuolatinis ieškojimas į neįprastą vietą padėtų daiktų šeimos nariams, ypač senesniesiems, ne tik atima daug laiko, bet ir nuolat verčia nervintis. Ypač rytais, kai visi skuba.
Vyrai kaupia dažus
Tačiau kiekvienuose namuose neabejotinai rastume ir tokių vietelių, kuriose niekas nieko neieško. Tai užmirštos, visokių atlikusių daiktų daiktelių prikrautos nuošaliai stovinčios spintelės, stalčiai, lentynos, kur randa prieglaudą daiktai, apie kuriuos sakoma: „Gal kada prireiks”.
Bet tokie „užmiršti” kampeliai nėra jau tokie nekalti, kaip atrodo. Ne vienas jų užkliūtų higienistui. Ypač tie, kuriuose savo atsarginius reikmenis saugo vyrai. Juose galima rasti visko: įvairių chemikalų, kažkada naudotų dažų likučių ir t. t. Paprastai manoma, jog uždarytuose indeliuose tokios medžiagos į aplinką negaruoja. Tačiau taip nėra: toksinius junginius garina kiekviena jau buvusi atidaryta dėžutė. Beje, jei apie tai ir žinome, viliamasi, kad toks mažas kiekis garuojančių medžiagų negali padaryti žalos žmogaus sveikatai. Tačiau specialistai sako: nors mažas, bet nuolatinis toksinių medžiagų garavimas yra net kenksmingesnis nei stiprus trumpalaikis. Didelė koncentracija greitai pastebima ir likviduojama. O nuolatinė, nors lėtesnė koncentracija paprastai duoda tolimą efektą.
Žmogui susirgus sunku nustatyti, kuo apnuodytas organizmas, nes ligonis tvirtina jokio kontakto su chemikalais neturėjęs.
Dažnai galima rasti spintelėse preparatų, pagamintų su tirpikliais, dėmių išėmikliais, trichlometanu, keturgubai chloruota angliarūgšte, trichloretilenu, dichlometanu. Jei jų koncentracija stipri, net gyvuliams gali sukelti opaligę.
Pavojų gali sukelti ir pesticidų (insekticidų ir kitų) naudojimas gyvenamose patalpose. Susimaišę su namų dulkėmis, jie gali ilgai išsilaikyti patalpoje. Vaikams jie ypač kenksmingi, nes mažieji mėgsta žaisti sėdėdami ant grindų, o tokios koncentracijos kaip tik nusėda žemiau.
Taigi optimaliausias būdas išvengti tokių koncentracijų – tinkamas atlikusių medžiagų laikymas. Gyvenamoje patalpoje jiems ne vieta.
Močiutės kaupia vaistus
Tokių garuojančių toksiškų preparatų nerasime moterų spintelėse. Bet tai nereiškia, kad ten viskas tvarkoje. Jos dažniausiai tampa pasenusių vaistų bei kosmetikos sandėliavimo vieta.
Taupumas – geras bruožas, tačiau ne vaistų taupymo atvejams, nes kiekvienas jų turi savo galiojimo laiką. Paskui net ir geriausias vaistas gali būti labai kenksmingas.
O tik praverkime močiučių spinteles. Ten rasime ne mėnesio, dviejų, ištisais metais pasenusių vaistų. Ir kur garantija, kad be-
sąlygiškai vaistais pasitikintis senas žmogus sunegalavęs jų nepavartos? Arba nesugirdys sukarščiavusiam vaikaičiui?
Čia irgi reikia paisyti to, ar vaistas dėželėse, tūbelėse, buteliukuose nebuvo atidarytas (iš tiesų kam juos pirktų, jei visai nevartotų?). Jei taip, tai reikia žinoti, jog jie paseno anksčiau negu nurodytas galiojimo laikas ant pakuotės. Ypač yra pavojini pasenę akių lašai: atkimštame buteliuke jie pasensta per mėnesį. Nesunku įsivaizduoti, kokių rezultatų galima susilaukti juos pavartojus vaikui, nesugebančiam pastebėti jų kenksmingo poveikio. Kam laikomi tokie vaistai – tabletės, piliulės – dažna moteris net negalėtų pasakyti. Greičiausiai – kad pinigas užmokėtas.
Moterys kaupia kosmetiką
Neretai kreipiasi į medikus moterys dėl veido odos išbėrimų, alergijos. Tenka spėlioti – nuo kokio maisto? Jei gydytojas nesusipras paklausinėti smulkiau, tai pacientė gali ir užmiršti pasakyti, jog tepė veidą stipriai pasenusiu kremu, valė pieneliu, nežinia, prieš kiek laiko draugės dovanotu ir t. t.
Jei gaila išmesti, šiek tiek senstelėjusį veido kremą galima naudoti kojų pėdų masažui, tai suminkština kietą odą. Tik ne veidui!
Galima užtikti moterų spintelėse ir kelerių metų senumo vaistažoles, kurios jau iš tolo kvepia ne savo kvapais, o suplėkimu. Ir vėl tas nelemtas taupumas! Juk žolės, medžiai auga ir žydi kasmet, ir sandėliuoti jų tikrai nereikia, juolab kad ir gydomąsias savybes su laiku jos praranda. Todėl geriau naudotis šviežiomis.
Bent keletą kartų per metus tokias retai varstomas spinteles reikia peržiūrėti, atsikratyti jų sugedusio turinio ir švariai išvalyti, nes kitaip nebus įmanoma atsikratyti jų nemalonaus kvapo.
Pagal medikės profesorės Giselos Fišer patarimus
(Vokietija, žurnalas „Stern”)
Parengė Vetusta Prišmantienė