Jungtinių Valstijų prezidentas Džordžas V. Bušas (George W. Bush) trečiadienį pareiškė, kad uraganas „Katrina” buvo viena iš baisiausių stichinių nelaimių šalies istorijoje. Tuo tarpu federalinės pajėgos stengiasi kuo skubiau suteikti pagalbą tūkstančiams Luizianoje ir Misisipėje įstrigusių gyventojų. Baiminamasi, kad šiose prie Meksikos įlankos įsikūrusiose valstijose uraganas galėjo pražudyti šimtus ar net tūkstančius žmonių.
„Susiduriame su viena iš baisiausių stichinių nelaimių mūsų šalies istorijoje”, – sakė Dž. V. Bušas. Prezidentas po uragano iškart nutraukė savo atostogas Teksase ir grįžo į Baltuosius rūmus prižiūrėti, kaip nukentėjusioms vietovėms teikiama centrinės valdžios parama.
Vien Luizianos valstijoje be namų liko mažiausiai milijonas žmonių. Draudimo specialistų teigimu, nukentėjusiųjų pretenzijos svyruos nuo 10 iki 25 milijardų dolerių. Po vandeniu lieka beveik visas Naujasis Orleanas. Misisipės valstijoje oficialiai patvirtinta jau daugiau kaip apie 100 aukų, tačiau beveik neabejojama, kad žuvusiųjų skaičius didės.
JAV pareigūnai pietinėse valstijose išplatino įspėjimus dėl galimo ligų proveržio, įskaitant vidurių šiltinę.
Siekdamas išvengti naftos produktų trūkumo bei sumažinti rekordiškai aukštas kainas, Dž. V. Bušas nurodė naudoti strateginius naftos rezervus.
Ištuštėjusiose apylinkėse nesiliaujant plėšimams, valstijų gubernatoriai į „Katrinos” nuniokotą regioną nurodė pasiųsti papildomai 10 tūkst. Nacionalinės gvardijos karių, taip padidindami jų skaičių iki 21 tūkst.
Naujojo Orleano mero Rėjaus Neidžimo (Ray Nagin) duomenimis, gyventojai į miestą galės grįžti tik maždaug po 12-16 savaičių. Prieš užgriūnant „Katrinai” iš Naujojo Orleano pasitraukė maždaug milijonas žmonių, tačiau buvusio mero Sidnėjaus Bartelemio (Sidney Barthelemy) duomenimis, mieste vis dar įstrigę apie 80 tūkst. žmonių.
2005-09-01 06:58+