Prabėgus vasarai, visi drauge vėl atsigręžiame į mokyklą. Prieš pat nuskambant rugsėjo pirmosios skambučiui, dėka įgyvendinamos Mokyklų tobulinimo programos (MTP) galime pasidžiaugti net 54 atnaujintomis mokyklomis. Iki vėlyvo rudens atnaujinimo darbus baigs dar 8 MTP dalyvaujančios mokymo įstaigos. Taigi iš viso bus renovuotos 62 šalies mokyklos. MTP dėka atnaujintos mokyklos puikiai įsilieja į bendrą daugiau nei 400 mokyklų, kurios per dešimtmetį buvo daugiau ar mažiau renovuotos, būrį.
Per šiek tiek daugiau nei trejus metus daugiau nei 60 MTP dalyvaujančių mokymo įstaigų buvo atlikti pagrindiniai renovacijos darbai – pakeisti langai, durys, atnaujintos šildymo sistemos, suremontuoti sanitariniai mazgai, vandentiekis, kanalizacija, apšvietimo bei elektros instaliacijos sistemos.
2002 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo patvirtintas mokyklų renovacijos eiliškumas, įgyvendintas iki pat šio rudens. Nors ir pasitaikė keletas pakeitimų, tačiau remiantis nutarimo patvirtintu eiliškumu šiuo metu sėkmingai renovuotos visos mokyklos, dalyvavusios Mokyklų tobulinimo programoje.
Vienas iš mokyklų, kurios buvo renovuotos, atrankos kriterijų buvo tas, jog miesto mokyklose mokosi ne mažiau 450 mokinių, o kaimo – 90. Todėl baigus renovacijos darbus visose mokyklose, geresnėmis mokymosi sąlygomis galės džiaugtis daugiau nei 16 tūkst. mokinių.
Prieš pradedant mokyklų atnaujinimo darbus, buvo atliktas investicinių projektų tyrimas, kuris parodė, kad skiriamų lėšų nepakaks visiškai mokyklų renovacijai. Todėl buvo pasirinktas optimalus kelias ir nustatytas vidutinis investicijų paketas, skirtas daliniam švietimo įstaigų atnaujinimui.
Remiantis Mokyklų tobulinimo programos tikslais, dalinės renovacijos metu pagrindinis dėmesys skirtas energijos taupymui bei higienos sąlygų gerinimui. Todėl kiekvienai mokyklai vidutiniškai skirti 2 mln. litų panaudoti langų bei durų keitimui, stogo šiltinimui ir jo dangos kaitai, šildymo sistemos bei apšvietimo renovacijai. Be to, sutvarkyti vandentiekiai, kanalizacija, vėdinimo sistemos. Atlikus šiuos darbus, daugelyje mokyklų paaiškėjo, kad skiriamų lėšų nepakanka estetiniams pastatų remonto darbams – grindų dangos keitimui, vidaus sienų bei lubų dažymui. Šias problemas sprendė pačios mokyklos ir savivaldybės.
MTP įgyvendintojų nuomone, sėkmingai renovuotų mokyklų yra daug – tai Akmenės rajono Kyvilių, Pagėgių Stoniškių, Jurbarko Raudonės, Tauragės Lauksargių, Šilalės Žadeikių, Marijampolės Želsvos, Telšių Viešvėnų, Alytaus Šaltinių, Kauno K.Griniaus, Druskininkų Liepalingio, Utenos Aukštakalnio ir kitos mokyklos. Manoma, jog jose sudarytos geriausios sąlygos mokymuisi bei efektyviausiai naudojama šilumos energija.
Be to, skatinant neįgalių vaikų integraciją bei jų pilnavertišką mokymąsi bendrosiose mokyklose, kai kurios švietimo įstaigos buvo pritaikytos neįgaliesiems. Jose buvo įrengti pandusai ar net liftai, vaikams su negalia pritaikyti sanitariniai mazgai.
Nors daugelyje mokyklų atnaujinimo darbai dėl objektyvių su statybomis susijusių priežasčių vėlavo, tačiau tikimasi, kad šie nesklandumai atsipirks tuo, jog šalies pagrindinių mokyklų moksleiviai galės mokytis jaukiose ir šiltose klasėse, o administratoriai džiaugsis sumažėjusiomis energijos sąnaudomis.
Apie Mokyklų tobulinimo programą
Mokyklų tobulinimo programa – didžiausias Lietuvos bendrojo lavinimo investicinis projektas nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Jo biudžetas siekia 180 mln. litų, iš kurių per 100 mln. litų sudaro Pasaulio banko paskola, kuri bus pradėta grąžinti 2007, o baigta – 2019 m. Už pasiskolintus iš PB pinigus šalies mokykloms perkamos šiuolaikiškos mokymo priemones, programinė įranga, mokykliniai autobusai, renovuojamos mokyklos, finansuojamos užsienio specialistų konsultacijos. Už Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių lėšas finansuojamas įvairių metodikų bei mokymo programų rengimas, mokytojų ir mokyklų direktorių kvalifikacijos kėlimo seminarai, švietimo valdymo, politikos analizės, moksleivių pažangos vertinimo sistemų sukūrimas.
Mokyklų tobulinimo programos tikslas – pagerinti šalies 5-10 klasių mokinių pasiekimus modernizuojant bendrąjį lavinimą ir užtikrinant veiksmingą ir racionalų švietimui skirtų lėšų panaudojimą. Programos poveikį pajus visa bendrojo lavinimo sistema – keliama mokytojų kvalifikacija, diegiami nauji vadybos, mokymo ir mokymosi bendradarbiaujant tarp skirtingų mokyklų ir mokyklų bendruomenių grupių principai atsilieps švietimo stiprėjimui ir tobulėjimui.
LR Švietimo ir mokslo ministerija