Reformos antstolių verslo nepraskaidrino

Antstolių veiklą reglamentuojančius teisės aktus analizavę teisininkai tvirtina, kad Lietuvoje dažnai nekokybiškas paslaugas teikiantys antstoliai yra nekontroliuojami, o jų paslaugų įkainių pagrįstumas kelia abejonių. Antstoliai tyrimą vadina nekompetentingu ir ragina palaukti tarptautinių auditorių išvadų.

Migloti įkainiai

Antstoliai juokauja, kad lietuvių vengimas mokėti skolas – antra pagal populiarumą sporto šaka po krepšinio. Jau treti metai bylų dėl skolų grąžinimo teismuose nemažėja. Tačiau teisininkai sako, kad pačių antstolių veikloje galima rasti gerokai daugiau pažeidimų, ir ragina žmones, prieš sumokant reikalaujamas sumas, pasidomėti savo teisėmis.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) specialistai tvirtina, kad antstolių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenurodyta aiški antstolių atsakomybė, veiklos kontrolė bei darbo apmokėjimas. Anot ŽTSI direktoriaus Henriko Mickevičiaus, dažnai skolininko skola po vos kelių antstolio veiksmų gali išaugti daugiau kaip dvigubai: „Jie gauna trijų rūšių atlyginimą: atlyginimą už išieškojimą, administravimo išlaidas ir kompensavimą už faktines išlaidas. Vadinasi, kiekvienas veiksmas, atliekamas antstolio, yra apmokamas. Pavyzdžiui, jei žmogus gauna įspėjimą, kad jam reikia sumokėti 250 Lt baudą ir jis tuoj pat sumoka, tai iš tiesų sumoka 510 Lt“.

Įstatymai ir realybė

Įspėjimą iš antstolių gavęs kaunietis Andrius, nenorėjęs skelbti savo pavardės, sako buvęs šokiruotas, kada vietoje 20 litų Kelių policijos skirtos baudos iš jo buvo pareikalauta susimokėti beveik 200 litų: „Negana to, adresas, kuriuo antstoliai siuntė registruotą įspėjimą, ne tas, kurį esu deklaravęs. Pats laiško negavau, jį perdavė pažįstami žmonės, todėl apie viską sužinojau gerokai po laiko. Pranešęs apie savo gyvenamąją vietą ir paprašęs atsiųsti įspėjimą kitu adresu, gavau atsakymą, kad tai esą nepadės“, – skundėsi kaunietis.

Andriui atsiųstame įspėjime, skolininkas raginamas susimokėti baudą ir sumokėti antstolių darbo išlaidas per penkias darbo dienas. ŽTSI teisininkai tvirtina, kad įstatymuose nėra nustatyti terminai, per kiek laiko skolininkas privalo įvykdyti antstolio raginimą. „Šiuo metu antstolis turi nežabotas teises, savo nuožiūra nustato visus terminus. Gali nustatyti ir dienos terminą, ir dviejų. Jei teisme klientai bandytų tokius raginimus ginčyti, daugelis laimėtų, kaip ir laimi iki šiol. Tiesiog nedaugelis nori gaišti laiką teismuose arba nepasitiki savo jėgomis“, – sako ŽTSI valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas, antstolių sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta teisingumo ministro, yra neteisėta, mat ją rengti ir tvirtinti privalėjo dvi ministerijos – Finansų ir Teisingumo, tačiau rengė tik pastaroji. „Dalis Teisingumo ministerijos specialistų vėliau patys ėmėsi antstolių verslo“, – piktinosi K.Čilinskas.

„Kauno diena“ papildomai pasidomėjo skolų išieškojimo ir antstolių veiksmus reglamentuojančiais teisės aktais. LR Civilinio proceso kodekse (CPK) vis tik yra kalbama ir apie raginimo susimokėti skolą tvarką – „raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotu laišku arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Pasirašydamas vykdomajame dokumente skolininkas patvirtina, kad raginimas įteiktas jam asmeniškai“ (LR CPK 657 str.), ir apie skolos sumokėjimo terminus – 10 dienų nuo raginimo įteikimo dienos (LR CPK 659 str.). Tiesa, nemažai antstolių tam nustato perpus trumpesnį laikotarpį, kaip atsitiko ir minėtam kauniečiui Andriui.

Be to, Civilinio proceso kodekse nustatyta, kad antstolis gali imtis priverstinai išieškoti skolininko turtą ir antstolio išlaidas tik tuo atveju, jei skolininkas gera valia nesumokės skolos.

Abejoja ir ministerija

Nustatytų antstolių įkainių pagrįstumą artimiausiu metu įvertins tarptautinio lygio audito bendrovė. Šį vertinimą užsakė Teisingumo ministerija. Ministras Gintautas Bužinskas teigia, kad gavus išvadas dar šį rudenį ketinama peržiūrėti įstatymus ir sugriežtinti antstolių kontrolę: „Atsiradus tam tikriems nesuderinamumo klausimams, be abejonės, kai kas turbūt gal sąmoningai ar nesąmoningai pasinaudoja tam tikromis spragomis ir elgiasi ne taip, kaip turėtų elgtis“.

Lietuvos antstolių rūmai, susipažinę su ŽTSI užsakymu atliktu antstolių veiklos tyrimu, pareiškė, kad daugelis paskelbtų išvadų yra neteisingos ir klaidinančios visuomenę ir keliančios joje paniką. „Akivaizdu, kad tyrėjai net neanalizavo, kokia tvarka ir kokius mokesčius moka antstoliai. Norime pabrėžti, jog antstoliai vadovaujasi įstatymais ir visada mokesčius moka laiku ir teisingai, o Valstybinė mokesčių inspekcija nėra pateikusi esminių priekaištų dėl antstolių mokesčių mokėjimo“, – sakė Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė. Anot jos, tik tarptautiniams auditoriams paskelbus antstolių išlaidų pagrįstumo vertinimą, bus galima argumentuotai diskutuoti dėl antstolių darbo apmokėjimo.

„Be to, tyrime padaryta nepagrįsta išvada, kad antstoliams netaikoma drausminė atsakomybė. Antstolių garbės teismas realiai funkcionuoja, ir nuo teismo antstolių reformos pradžios buvo išnagrinėta 11 drausmės bylų“, – teigiama rūmų pranešime. Drausmės bylas antstoliams iškėlė Teisingumo ministras bei Antstolių rūmų prezidiumas. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad antstoliais iš visų teisinės institucijos darbuotojų pasitiki mažiausiai Lietuvos gyventojų – vos 6 procentai, o nepasitiki – daugiau kaip du trečdaliai apklaustųjų.

Skundų nemažėja

Skolininkų gynėjai sako, kad skundų lavina juos plūste užplūdo. Ir nors pastaruoju metu besiskundžiančiųjų sumažėjo, skundų turinys – nepasikeitė: esą antstoliai neinformuoja apie skolos išieškojimą, o iškart areštuoja sąskaitą ar turtą. „Pasitaiko atvejų, kada skolininkas negali disponuoti savo pinigais, o išsiaiškinti kodėl, trunka ilgai. Sakykim, jis kreipiasi į antstolį, antstolis atsako po 20 ar 30 dienų. Bet žmogus visą tą laiką turi kankintis, nemiegoti naktimis, laukti“,- sako VšĮ „Finansinių problemų sprendimai“ direktorius Aurimas Vengrys. Jam kyla abejonių ir dėl antstolių atlyginimo. „Pavyzdžiui, kada prašomas atlyginimas už pažymą apie vykdymo eigą siekia 10 litų. Labai dažnai žmogus nori sužinoti, kokiu pagrindu iš jo išieškomas turtas. O jei klientas tiki, kad nėra skolingas, prašymas susimokėt pinigus už tokią pažymą dar ir morališkai yra sunkus. Žmogus jautriau reaguoja į situaciją“,- sakė A.Vengrys.

LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas numato, kad kiekvienas asmuo turi teisę nemokamai sužinoti, kokie jo duomenys yra įtraukti į skolininkų duomenų bazę, įvertinti tų duomenų teisingumą bei reikalauti, kad neteisingi duomenys būtų ištaisyti ar sunaikinti. Įstatymas įpareigoja sunaikinti asmens duomenis iškart, kai nustatoma, kad jie buvo gauti neteisėtai ar nesąžiningai. Kai yra abejojama duomenų tikslumu ar teisingumu, duomenų valdytojas privalo sustabdyti duomenų tvarkymą, iki bus ištaisyti duomenys arba įrodytas jų teisingumas. Kai asmuo atsiskaito su kreditoriumi, informacija apie atsiskaitymą turi būti nurodyta ir visose duomenų bazėse. Įstatymas įpareigoja duomenų bazių valdytojus įspėti įsiskolinusius asmenis apie jų patalpinimą į jungtines duomenų bazes bent prieš 18 dienų. Per tą laiką įsiskolinęs asmuo gali susimokėti skolą, užginčyti ją arba susitarti dėl jos išdėstymo dalimis. Įstatymas draudžia vertinti asmens kreditingumą tik automatiniu būdu, t.y. neduoti kredito tik todėl, kad asmuo yra įtrauktas į duomenų bazę.

Ribos algas

Antstolio uždarbį už išieškotus iš skolininko pinigus siūloma riboti, kad jis nebūtų didesnis nei faktinės antstolio išlaidos. Birželio pabaigoje Seimas po pateikimo pritarė tai numatančiai Antstolių įstatymo pataisai. Taip pataisius įstatymą, tikimasi užtikrinti atlyginimo antstoliui už vykdomųjų dokumentų vykdymą ekonominį pagrįstumą.

Valstybės kontrolės, atlikusios teismo antstolių reformos vykdymo auditą, duomenimis, vienas antstolis 2003 m. gavo vidutiniškai daugiau nei 146 tūkst. litų pajamų. Įvertinę gautus duomenis, auditoriai padarė prielaidą, kad vienam antstoliui teko beveik 66,6 tūkst. litų ikimokestinio pelno.

Lietuvos antstoliai pernai išieškojo 159,9 mln. litų skolų – 44 proc. daugiau nei 2003 metais. Bendra skolų bei įsipareigojimų suma, kurią siekė išieškoti antstoliai – 2,386 mlrd. litų.

Pernai Lietuvoje dirbo 126 antstoliai, o kiekvienas iš jų išieškojo vidutiniškai 1,2 mln. litų – trečdaliu daugiau nei 2003 m.

Per pastaruosius dvejus metus šalies antstoliai, išsprendę beveik 350 tūkst. bylų, kuriose pretenzijos skolininkams sudarė 1,6 mlrd. litų, savo klientams grąžino 16,9 proc. šios sumos – 271 mln. litų. Seimas Antstolių įstatymo pataisą svarstys rudens sesijoje.

Katrina Kungytė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.