Kaune viešėjusi vokiečių grupė atvežė vaistų ir domėjosi gydymo perspektyvomis ne iš geros širdies. Specialistų užduotis – užkirsti kelią tuberkuliozės plitimui Vokietijoje. Ten medikai turi mažai žinių, kaip ją atpažinti, gydyti, o šia liga sergantys žmonės, kokių Lietuvoje yra palyginus daug, imigravę platina užkratą svečiose šalyse. Vokiečiai dėl tos pačios priežasties ketina aplankyti ir Latviją, Estiją, Rumuniją, Slovakiją.
Susirūpino galimais imigrantais
„Į Vokietiją imigruoja ne tik tėvai, bet ir vaikai. Dažnai suaugusieji net neįtaria, jog serga tuberkulioze. Trečdaliui ja užsikrėtusių vaikų nepasireiškia jokie ligos simptomai. Vokiečiai yra paskaičiavę, kad po dešimties metų dėl tokios didelės žmonių migracijos jų šalis neišvengs tuberkuliozės protrūkio”, – pasakojo Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Infekcinių ligų korpuso gydytojas pediatras Stasys Kazys Panavas.
Ekspertų grupė, vadovaujama Baltijos šalims remti komiteto pirmininkės Marijanos Klapertės, į Kauną atvyko ne tuščiomis – atvežė intraveninių prieštuberkuliozinių vaistų. „Jie pasiryžę padėti nuo tuberkuliozės gydyti Lietuvos gyventojus, kad šie vėliau atvykę į Vokietiją neužkrėstų vietinių gyventojų. Taip pat mums siūloma pagalba rašant projektus ES struktūrinių fondų lėšoms gauti tam, kad sumažintume sergamumą tuberkulioze”, – apie svečios šalies įgaliotinių planus pasakojo kaunietis gydytojas.
Mokysis iš lietuvių
Pasak S.K.Panavo, iki tol, kol nebuvo taip plačiai atvertos valstybių sienos, Vokietijoje bėdų dėl šios ligos nebuvo. „Todėl jų pediatrai, šeimos gydytojai nedaug težino apie šią ligą. Viešėję svečiai domėjosi ir bazėmis, kur jų medikai galėtų stažuotis, susipažintų su tuberkuliozės gydymu”, – sakė S.K.Panavas, ir pastebėjo, jog anksčiau tik mūsiškiai gydytojai važiuodavo iš užsieniečių semtis patirties.
Tuberkuliozė – plačiausiai paplitusi infekcinė liga pasaulyje, stipriai susijusi su socialinėmis ir ekonominėmis problemomis (skurdu, nedarbu, alkoholizmu, narkomanija, ŽIV/AIDS), nepakankama tuberkuliozės profilaktika, pavėluota diagnostika.
Lietuvoje pagrindinis ligos sukėlėjas yra tuberkuliozės mikobakterijos, kurias žmogus žmogui perduoda per orą. Liga perduodama įkvėpus sergančiojo seilių lašelių, nors suserga ne kiekvienas jų įkvėpęs žmogus.
Pavojingiausi yra atvira plaučių tuberkulioze sergantys, kosintys, skrepliuojantys ir taip ligos sukėlėjus skleidžiantys asmenys. Užsikrėtimo riziką stiprina didelė sukėlėjų koncentracija ore, ilgas kontaktas su sergančiuoju, nepakankamas imunitetas. Nesigydant gresia komplikacijos ir jų sukelta mirtis.
M.Klapertė perdavė ir vokiečių susirūpinimą vargana vaikų, sergančių tuberkulioze, dantų būkle. Varguolių ir apsileidėlių liga vadinamo susirgimo kamuojami vaikai nedažnai lankosi pas odontologą dėl šeimos sunkios finansinės padėties, tėvų abejingumo.
Dantų ligos mažiesiems ligoninių pacientams nemokamai gydomos Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje ir Kulautuvos vaikų tuberkuliozės ligoninėje. Vaikus, užsikrėtusius ir sergančius tuberkulioze, šeimos gydytojai gali siųsti konsultacijai ir gydymui Kauno 2-osios klinikinės ligoninės vaikų odontologo konsultacijai ir gydymui. Vokiečiai šioms įstaigoms ketina padovanoti odontologijos medžiagų.
Priverstinis gydymas įteisintas
Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Vaikų pulmonologijos skyriuje nuo tuberkuliozės kasmet gydoma apie 200 mažųjų ligonių. Daugiausiai – miestiečių. Tuo tarpu suaugusiųjų, sergančių šia liga, daugiau būna iš rajonų, kaimų. Romainių tuberkuliozės ligoninėje gydomi suaugusieji, sergantys atvira ligos forma ir galintys užkrėsti kitus. Jei tokio pavojaus nėra, ligoniui rekomenduojamas ambulatorinis gydymas.
Vaikų pulmonologė Edita Tamulaitienė teigė, jog vis daugiau žmonių serga atvira tuberkulioze. Nuo 1998 iki 2003 metų jų padaugėjo šešis kartus.
Ligoninės administratorius pediatrijai Algirdas Andriuška pasakojo, jog neretai tėvų liga paaiškėja tik tuomet, kai vaikas paguldomas į ligoninę. „Tokiu būdu per trisdešimt tris ligonius radome trisdešimt keturis sergančius jų šeimos narius”, – kalbėjo A.Andriuška. Pagal statistiką, 40 procentų vaikų užsikrečia nuo tėvų, 4 procentai – nuo kaimynų, kitais atvejais šaltiniai nežinomi.
Pasak gydytojo, nors pagal įstatymus sergančiuosius tuberkulioze galima gydyti priverstinai, tačiau kol kas tokia praktika netaikoma. „Buvo planuota, kad nuo šių metų liepos pirmos dienos Kelmės rajone, Pagrižuvyje, ims veikti ligoninė nuo tuberkuliozės piktybiškai nesigydantiems ligoniams. Tačiau dėl finansinių sunkumų šių ketinimų atsisakyta”, – pasakojo A.Andriuška. Todėl neturintieji valios ir atsakomybės bent pusmetį reguliariai vartoti vaistus nuo tuberkuliozės niekieno netrukdomi gali rizikuoti ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata.
Pasak E.Tamulaitienės, buvo atvejų, kai tėvai savanoriškai nutraukia vaikų gydymą, prieš laiką pasiimdami juos iš ligoninės. „Sukliudyti jiems negalime, bet apie tai informuojame Vaiko teisių apsaugos tarnybą”, – aiškino gydytoja.
Ištiko šokas
Šiuo metu Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Vaikų pulmonologijos skyriuje gydomi 9 ligoniai, sergantys tuberkulioze. Su kai kuriais jų, mažaisiais, nuolat būna mamos. Tačiau nė viena apie savo vaiko ligos istoriją neišdrįso kalbėti atvirai. „Žmonės vengia viešumo, nes manoma, jog tai gėdinga liga, kuria serga apsileidę, asocialūs žmonės”, – aiškino medikai.
Jonavietė moteris, budėjusi šalia metų ir aštuonių mėnesių dukrelės, pasakojo, jog ilgai nepavyko išsiaiškinti mergaitės negalavimų priežastį. „Buvo paraudusi gerklė, neaukšta temperatūra, suglebo kojos, sumažėjo apetitas. O visi tyrimai – geri. Ir taip tris savaites. Galiausiai paprašiau, kad padarytų plaučių nuotrauką. Joje rado pakitimų, vėliau padarė tuberkulino (Mantu) mėginį. Buvo šokas, kai paaiškėjo, jog toks mažas vaikas serga tuberkulioze”, – pasakojo moteris.
Mantu mėginys, atliekamas įšvirkščiant tuberkulino į dilbio odą, naudojamas kaip tuberkuliozės indikatorius, padeda nustatyti pirminį užsikrėtimą vaikystėje (taip vykdoma vaikų atranka vakcinacijai ir jos kartojimui) ir infekcijos laipsnį.
Pasak mažosios ligoniukės mamos, giminaitis gydosi, kiti šeimos nariai neužsikrėtę, tačiau ji savo sveikata neužtikrinta, nes nebuvo peršviesti plaučiai. „Laukiuosi antro vaikelio, gydytojai bijojo, jog rentgeno spinduliai jam pakenks. Iš mano savijautos medikai spėja, jog tuberkulioze nesergu, bet gerai būtų pasitikrinti”, – nerimavo moteris.
Pusmetis ligoninėje
Jau pusmetis kaip šioje ligoninėje gydomas 2 metų berniukas. Jis čia taip ilgai, nes medikai spėja, jog namuose negaus tinkamos ligoniui priežiūros. Paprastai porą mėnesių pabuvę medikų priežiūroje vaikai išleidžiami namo, tačiau dar keturis mėnesius turi vartoti vaistus, reguliariai lankytis pas gydytojus.
„Vaidučio niekas nelanko, nebesirūpina, apie tai informuosime Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Žinome tik tiek, kad jis yra aštuntas vaikas šeimoje, mama vieniša”, – kalbėjo gydytoja E.Tamulaitienė.
Berniukas atvežtas iš Kauno medicinos universiteto klinikų, kur buvo nukreiptas dėl įtarto plaučių uždegimo. Vaidui diagnozuota dešinio plaučio tuberkuliozė. Ligos negydant berniuko lauktų tuberkuliozinis meningitas ir jo sąlygota mirtis.
Pasak E.Tamulaitienės, dvimetis labai mažai kalba, jo žodynas itin skurdus. „Tikriausiai namuose su juo niekas neužsiimdavo”, – sakė gydytoja.
Atsisakė globėjai
Šešiametės Eglės gyvenimą taip pat pakoregavo liga. „Globėjai, sužinoję, jog mergaitei – tuberkuliozė, jos atsisakė. Bijojo, kad užkrės kitus vaikus. Aiškinome, jog ji serga neatvira ligos forma, todėl pavojaus aplinkiniams nekelia, tačiau globėjų tai neįtikino”, – pasakojo E.Tamulaitienė.
Baigus gydymą, mergaitę iš ligoninės praėjusį penktadienį pasiėmė kita globėja. Moteris Eglės ligos neišsigando. Pasak gydytojos, jos darbe pasitaikė keli atvejai, kai dėl ligos buvo atsisakyta vaiko globos. „Žmonės įsitikinę, jog tai – mirtina liga, nuo kurios nėra vaistų. Tai netiesa. Net ir vaistams atsparios ligos formos yra išgydomos. Turėjome keletą itin sunkių atvejų, vaikus teko operuoti”, – aiškino pulmonologė.
Jurgita Murauskaitė