„Urvinis žmogus” sėkmingai baigė vasaros sezoną pajūryje

Komedijos „Urvinis žmogus” gastrolės pajūryje, trukusios beveik du mėnesius, sėkmingai baigtos praėjusį savaitgalį: Palangoje, Juodkrantėje ir Nidoje šis humoristinis monospektaklis iš viso rodytas 23 kartus, jį pamatė daugiau kaip 6000 žiūrovų.
Trijų pajūrio kurortų salėse vaidino abu „urviniai” – Dainius Kazlauskas ir Kostas Smoriginas, o komedija „Urvinis žmogus” tapo vienu iš retų repertuarinių spektaklių, kuris įvairiose Lietuvos scenose išbuvo visą vasarą.
„Kadangi vasarą į pajūrį suvažiuoja visa Lietuva, gastrolės buvo puiki proga parodyti komediją įvairių šalies miestų žmonėms. Džiugu, kad į beveik visus spektaklius susirinkdavo sausakimšos salės”, – apie vasaros sezoną kalbėjo spektaklio „Urvinis žmogus” prodiuseris Dovydas Togonidzė.
Nuo premjeros 2005 metų sausio viduryje iki birželio pabaigos ši vieno aktoriaus vaidinama komedija apie vyrų ir moterų santykius buvo rodoma tik Vilniuje. Naująjį sezoną šis per kelis mėnesius itin išpopuliarėjęs spektaklis bus rodoma taip pat ir Kaune bei Klaipėdoje. „Urvinio žmogaus” premjera uostamiestyje numatyta rugsėjo pabaigoje, o Kaune – spalio mėnesį.
Be to, nuo rugsėjo scenoje pasirodys trečiasis „urvinis” – klaipėdietis aktorius Darius Meškauskas. Jis, kaip ir kiti du „urviniai” – D.Kazlauskas bei K.Smoriginas, 2005-2006 metų sezoną vaidins visų trijų didžiausių šalies miestų publikai.
Nuo pirmosios premjeros 2005 metų sausio viduryje iki birželio pabaigos komedija „Urvinis žmogus” Vilniuje, Palangoje, Nidoje ir Juodkrantėje iš viso buvo parodyta beveik 50 kartų, spektakliuose iš viso apsilankė daugiau kaip 14 tūkstančių žiūrovų.
„Urvinis žmogus” yra pirmasis Lietuvoje pastatytas repertuarinis spektaklis, patekęs į Brodvėjaus rekordų knygą: ši amerikiečio aktoriaus ir teatro prodiuserio Robo Bekerio (Rob Becker) 1991 metais sukurta komedija yra ilgiausiai per visą Brodvėjaus istoriją scenoje išbuvęs monospektaklis. Be Lietuvos, dabar jis rodomas dar daugiau kaip 30-yje valstybių visuose žemynuose.
Vienintelis spektaklio herojus, mėginantis dviejų lyčių skirtybes aiškinti iš urvinio žmogaus ir XXI amžiaus pozicijų, yra „standartinis” vyras. Jis dirba ir tinginiauja, rūpinasi šeima ir drybso ant lovos, myli savo žmoną ir dažnai klausia savęs – kodėl jiedu kalba ta pačia kalba, bet taip dažnai vienas kito nesupranta? Kuo toliau tuo aiškiau jis suvokia: laukinėje senovėje vyrų ir moterų požiūriai skyrėsi ne ką menkiau negu šiame „teliko” ir bulvių traškučių amžiuje.