Uostamiesčio transporto kompanijos UAB „Pamario dvaras” savininkas Leonas Malinovas jau trečius metus bylinėjasi su draudimo kompanija „PZU Baltija” ir UAB „Girobusas” dėl 75 tūkst. litų.
Prieš keletą metų „Pamario dvaras” neatgavo 150 tūkst. litų, kuriuos teismas priteisė iš vėliau bankrutavusio „Hermio draudimo”.
Civilinėje byloje materialus reikalavimai draudimo kompanijai yra 16,5 tūkst. litų, o likusios dalies reikalaujama iš UAB „Girobusas”, kuris buvo apsidraudęs „PZU Baltijoje”.
„Nebegaliu daugiau tylėti, nes draudikai tyčiojasi iš verslininkų”, – įsitikinęs L. Malinovas.
Kreipėsi į FNTT
Prieš trejus metus „Pamario dvaro” vilkikas „Volvo” su puspriekabe susidūrė su Kauno „Girobusas” autobusu „Ikarus”. Avarijos kaltininku po beveik metus trukusių tyrimų ir teismų buvo pripažintas „Girobuso” vairuotojas. Tuo metu „Pamario dvaras” vilkiką jau buvo suremontavęs savo lėšomis.
„Tuomet ir kreipėmės į teismą dėl žalos atlyginimo, nes vilkiko remontas, prastovos ir kitos su avarija susijusios mūsų išlaidos siekė net 88,5 tūkst. litų”, – sako „Pamario dvaro” teisininkas Kazys Vainoras.
Anot jo, „PZU Baltija”, kurioje buvo apsidraudęs „Girobusas”, sumokėjo tik 13,5 tūkst. litų, o siekdama nemokėti likusios žalos, pradėjo negražų puolimą prieš patį „Pamario dvarą”.
„Iš pradžių mes buvome apkaltinti dokumentų klastojimu, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pagal draudikų skundą pradėjo ikiteisminį tyrimą”, – sako K. Vainoras.
Tačiau tyrimas subliuško, nes visi dokumentai buvo tvarkingi. Tada „PZU Baltija” apskundė žemesnės instancijos prokuroro sprendimą nutraukti tyrimą vyriausiajam apygardos prokurorui, tačiau jis sprendimo nepakeitė.
Visą tą laiką „Pamario dvaro” civilinio ieškinio nagrinėjimas buvo sustabdytas, įmonė ne tik negavo savo pinigų, bet ir patyrė daugiau nuostolių. Dėl dokumentų ir kitokių tikrinimų buvo labai apsunkinta įmonės veikla.
„Kai pamatė, kad savo veiksmais negali prisikabinti prie mūsų, „PZU Baltija” ėmėsi naujo puolimo prieš vilkiko remontui detales pardavusią įmonę”, – sako K. Vainoras.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pradėjo naują ikiteisminį tyrimą, ir trečius metus besitęsiantis procesas vėl išsitęsė neribotam laikui.
Įsitikinę savo teisumu
„PZU Baltijos” interesus atstovaujantis teisininkas Justas Jankauskas įsitikinęs, kad draudimo bendrovė jau atlygino realius „Pamario dvaro” dėl avarijos patirtus nuostolius
Pasak J. Jankausko, autoįvykis, kurio metu susidūrė „Pamario dvaro” bei „Girobuso” automobiliai, įvyko 2002 07 24, o nukentėjęs asmuo kreipėsi į „PZU Baltijos” Žalų sureguliavimo skyrių tik 2003 07 03, po to, kai teismas galutinai nustatė avarijos kaltininką.
„Pamario dvaras” sugadinto automobilio draudimo kompanijos ekspertams nepateikė, kadangi jis jau buvo sutvarkytas. Tokiais veiksmais ieškovas užkirto kelia draudiko ekspertams savarankiškai įvertinti žalos dydį bei pažeidė Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles”, – teigia J. Jankauskas.
Pasak jo, draudikas, neturėdamas galimybės apžiūrėti apgadintos transporto priemonės, kreipėsi į Kauno rajono policijos komisariatą su prašymu pateikti Transporto priemonės apžiūros protokolą, surašytą įvykio vietoje, defektuojant apgadintą automobilį. Remiantis policijos apžiūros akte užfiksuotais apgadinimais, „PZU Baltija” sudarė transporto priemonės remonto vertės sąmatą, kurioje pažymėtos keistinos detalės. Remiantis šiais dokumentais, buvo įvertintas žalos dydis ir išmokėta 13,5 tūkst. litų draudimo išmoka „Pamario dvarui”. Tačiau draudikai nepripažįsta oficialaus „Volvo” centro defektacijos akto.
Ginčydamas ieškinį „PZU Baltijos” atstovas abejoja ir teismui pateiktų sąskaitų faktūrų, kuriomis „Pamario dvaras” kreipdamasis į teismą grindžia savo reikalavimą, teisėtumu.
„Šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas „Pamario dvaro” atžvilgiu dėl galimai apgaulingos apskaitos vedimo, kuris ir turėtų atsakyti į visus civilinės bylos nagrinėjimo metu kilusius klausimus dėl galimų Baudžiamojo įstatymo pažeidimų”, – sako J. Jankauskas.
Kelia nerimą reorganizacija
„Mes jau seniai gavome raštą iš prokuratūros, kad visi mūsų pateikti dokumentai yra teisėti, tačiau „PZU Baltija” jau trečią kartą, tik skirtingom priemonėm inicijuoja tą patį tikrinimą, tikėdamiesi, kad jau dvi jiems nepalankios išvados kažkokiu būdu bus pakeistos priešingomis”, – sako K. Vainoras.
„Pamario dvaro” savininkui nerimą kelia ir tai, jog per paskutinius kelerius metus jau ir taip tris kartus pavadinimą ir savininkus pakeitusi draudimo bendrovė (buvo „LŽŪB draudimas”, „Nord/LB draudimas”), dabar vėl reorganizuojasi ir jungiasi su „PZU Lietuva”.
Jau ir anksčiau problemų su draudikais turėjęs verslininkas baiminasi, kad reorganizacija netaptų pretekstu išvengti sumokėti jam priklausančius pinigus.
Keistai K. Vainorą nuteikia ir įžūlus „PZU Baltijai” atstovaujančio J. Jankausko elgesys.
„Bandau tik spėlioti, ką reiškia J. Jankausko replikos, „kad nieko nesiūlot, tai taip viskas ir vyksta”, – stebisi K. Vainoras.
Jis sako jau anksčiau yra girdėjęs, kad draudimo kompanijos atleidžia tuos darbuotojus, kurie nepakankamai įdeda darbo, kad nereikėtų išmokėti pinigų pagal draudimo sutartis, tačiau iki šiol galvojo, kad tai tik kalbos. Taip pat „Pamario dvaras” specialiai pasidomėjo, kad „PZU Lietuvos” šiandien siūlomas vairuotojo civilinės atsakomybės („žalios kortos”) draudimas vilkikui yra bene pigiausias Lietuvoje.
„Į rinką jiems eiti jau nebereikia, nes čia dirba daugiau nei dešimtmetį, paslaugas teikia nekokybiškas ir pigiai, įvaizdis ir klientų interesai jiems nesvarbūs, tai peršasi tik viena išvada – „PZU Baltija” jau seniai nusprendė bankrutuoti”, – apibendrina K. Vainoras.
J. Jankauskas savo ruožtu nemano, kad ši byla kenkia „PZU Lietuva” įmonių grupės įvaizdžiui. Jis siūlo palaukti galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje. Teisininkas taip pat atmeta įtarimus, kad byla vilkinama specialiai.
„Už civilio proceso teisės normų pažeidimus yra numatytos sankcijos, kurios būtų skiriamos teismo posėdžiui pirmininkaujančio teisėjo”, – raštu „Vakarų ekspresui” atsakydamas į visus pateiktus klausimus akcentuoja J. Jankauskas.
Pasak K. Vainoro, Draudimo įstatymo bei civilinio kodekso normos, reglamentuojančios draudiminius santykius, įpareigoja draudiką atlyginti žalą, atsiradusią dėl draudiminio įvykio. Tačiau „Pamario dvaro” istorija rodo, kad įstatymai yra nepakankami, kad atsiradusios prievolės būtų įvykdytos tinkamai.
„Belieka tikėtis, kad po draudimo kompanijos „Ingo Baltic” bankroto atitinkamos įstatymų leidimo institucijos pakoreguos veikiančius įstatymus, reglamentuojančius draudiminius santykius, o draudimo paslaugų vartotojai bus budresni drausdamiesi ar pasirinkdami draudimo kompanijas”, – sako K. Vainoras.
Edgaras Valeckas
„Vakarų ekspresas”