Po degalų pardavėjų užmojų laukia kainų šuolis

Šalies degalinių valdytojai vežėjų sąskaita siekia apriboti pigesnio kuro įvežimą į Lietuvą – jie prašo Vyriausybės, jog vežėjai į šalį galėtų įvažiuoti tik pustuščiais kuro bakais vilkikuose.

Lietuvos degalinių savininkus vienijanti Naftos produktų mažmeninės prekybos įmonių asociacija pareiškė, jog jos netenkina tai, kad krovinių vežėjai iš Baltarusijos bei Rusijos į Lietuvą įvažiuoja pilnais kuro bakais.

Taip, anot asociacijos prezidento Mindaugo Palijausko, sunkvežimių vairuotojai skatina kontrabandą – iš kaimyninių šalių įvežtą kurą jie esą pardavinėja pakelėse. Nors įrodymų degalų pardavėjai sakė neturį, jų manymu, tai yra akivaizdu.

Nauda valstybei?

M. Palijausko teigimu, tokiu būdu per metus į Lietuvą patenka apie 170 tūkst. tonų dyzelinio kuro – pusė tiek, kiek per tą patį laikotarpį parduoda šalies degalinės.

Todėl jie pareiškė sieksią, kad į Lietuvą iš kaimyninių šalių galėtų įvažiuoti tik sunkvežimiai, kurių bake yra ne daugiau 200 litrų degalų – šešis kartus mažiau negu jame telpa.

Asociacijos prezidento manymu, valstybei toks nutarimas išeitų tik į naudą, mat tuomet padidėtų šalies degalinėse parduodamo dyzelinio kuro, kurio kainos pastaruoju metu auga kaip ant mielių, kiekiai.

Vežėjai pasipiktino

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava” vadovus papiktino toks degalų pardavėjų siūlymas. Jos atstovas spaudai Anatolijus Jakimovas sakė nemanąs, jog vežėjai įtakotų degalų pardavimus, mat šie kiekvienais metais skelbiasi pardavę vis daugiau kuro.

Vežėjus stebina ir degalinių asociacijos pateikti skaičiai. Jie sako, kad teoriškai turimų transporto priemonių bakuose per metus į Lietuvą galėtų įvežti perpus mažiau kuro nei skelbia degalų pardavėjai – apie 80 tūkst. tonų.

„Mes iš Rusijos bakuose įsivežto kuro nešvaistom – juk reikia važiuoti ir į Vokietiją, Prancūziją. Kodėl turėtumėm pirkti degalus Vakarų Europoje, kur kainos keliskart didesnės”, – kišimąsi į vežėjų veiklą įžvelgė A. Jakimovas.

Anot jo, kiekviena įmonė, kaip ir paprastas pilietis, turi teisę rinktis ką, kur ir už kiek pirkti.

Reikalaus įrodymų

Poryt su Finansų, Ūkio bei Susisiekimo ministerijų atstovais vyksiančiame susitikime vežėjai prašys degalinių asociacijos vadovų paaiškinti, kaip jie daro įtaką naftos produktus pardavinėjančių įmonių rezultatams.

„Linava” taip pat reikalaus įrodyti spėjimus, jog sunkvežimių vairuotojai pakelėse parduoda iš Rusijos bei Baltarusijos įvežtą kurą.

A. Jakimovo manymu, degalų pardavėjų siūlomas apribojimas nepadėtų išvengti kuro įvežimo iš šių šalių.

„O jeigu sunkvežimio vairuotojas, su pilnu baku rusiško kuro važiuodamas iš šių šalių, namo sumanytų grįžti per Latviją? Ar apribojimą taikys ir Latvijai? Juk kuras ten taip pat pigesnis nei pas mus”, – samprotavo atstovas spaudai.

Įtaka kainoms

Vežėjai spėja, kad apribojimų įteisinimas pakenktų ir valstybių tarpusavio santykiams.

Pasak A. Jakimovo, toks apribojimas tik pagreitintų įkainių už pervežimus padidinimą, nes jie būtų priversti kurą pilti Lietuvoje ir kitose šalyse, kur degalų kainos didesnės nei Rusijoje ar Baltarusijoje.

Todėl šio apribojimo „naudą” pajaustų ir įmonės, žaliavas ar produkciją importuojančios bei eksportuojančios iš minėtų valstybių.

Klaipėdos rajone įsikūrusios mėsos perdirbimo bendrovės atstovai sakė, kad įteisinus šį siūlymą, kainų pokyčius pajustų ir jų produkcijos pirkėjai. Gaminius į Rusiją eksportuojančios UAB „Agrovet” eksporto vadovas Ramūnas Poška patvirtino, jog kainos kiltų.

„Transportavimo išlaidos turi labai didelę įtaką mūsų produkcijos kainai, todėl vienareikšmiškai sakau, jog pritarus tokiam siūlymui mūsų gaminiai pabrangtų”, – sakė R. Poška.

Riboti automobilių bakais įvežamų degalų kiekį iki 200 litrų leidžia Europos Sąjungos direktyva, bet ji yra rekomendacinio pobūdžio, todėl Lietuva jos taikyti neprivalo.

Valdas Pryšmantas

„Vakarų ekspresas”