H. Kioleris: Rytų Europa turi tarti savo žodį dėl Baltijos dujotiekio

Vokietijos prezidentas Horstas Kioleris (Horst Koehler) pareiškė, kad dėl planų tiesti dujotiekį iš Rusijos į Vokietiją po Baltijos jūra, aplenkiant Rytų Europos šalis, reikia tartis su Lenkija ir Baltijos valstybėmis.

Planai tiesti Baltijos dujotiekį sukėlė susirūpinimą Rytų Europoje, esą Berlynas ir Maskva gali iškelti savo interesus aukščiau savo mažesniųjų kaimynių.

Pirmadienį Vokietijos ekonomikos ministras Volfgangas Klementas (Wolfgang Clement) pasakė, kad Vokietija turi stiprinti savo ryšius su Rusija – stambiausia naftos tiekėja. Kitą mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas lankysis Berlyne, ir tikimasi, jog energetikos klausimas bus svarbiausia derybų tema, įskaitant ir Baltijos dujotiekį.

„Mano manymu, Lenkija ir Baltijos šalys turi dalyvauti šiame procese”, – per spaudos konferenciją pasakė H. Kioleris.

„Derybas šiuo klausimu turime vesti dalyvaujant šioms šalims. Tai būtinas žingsnis”, – pridūrė H. Kioleris.

Pagrindinis dujotiekis tarp Vokietijos ir Rusijos yra „Jamal” vamzdynas, einantis iš dalies per Lenkiją.

Planai tiesti jį toliau buvo pradėti svarstyti po to, kai tiekėja ir dalinė savininkė „Gazprom” pasirašė sandorį investuoti į po jūra tiesiamą Baltijos dujotiekį kartu su Vokietijos chemijos pramonės grupe BASF.

Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis (Gerhard Schroeder) įdėjo daug pastangų plėtodamas Berlyno ryšius su Maskva ir dėl to sukeldamas susirūpinimą Lenkijoje bei Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kurių santykiai su Kremliumi po įstojimo į NATO ir Europos Sąjungą (ES) yra ganėtinai šalti.

G. Šrioderio konkurentė kitą mėnesį įvyksiančiuose rinkimuose konservatorė Angela Merkel (Angela Merkel) kiek apramino šiuos nuogąstavimus. Pasak jos, jei ji užims kanclerės pareigas, vyriausybė nesieks stipresnių Berlyno ir Maskvos ryšių mažesniųjų Rytų Europos šalių sąskaita.

H. Kiolerio nuostatos yra panašios. Jis pabrėžė, jog „būtina paisyti Lenkijos interesų. ES yra geriausia garantija, kad mes niekada nedarysime politinių sprendimų Lenkijai už nugaros”.

„Šiandien galiu užtikrinti jus, kad niekada nekalbėsime apie Lenkiją be Lenkijos”, – pridūrė jis.
2005-08-30 16:30

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.