Monopolininkų biznis

Privatizavusi net strateginius paslaugų objektus valstybė gyventojus palieka likimo valiai

Masinės privatizacijos laikais Vyriausybė buvo sudariusi neprivatizuotinų objektų sąrašą, kuris palaipsniui vis trumpėjo. Visuomenė priešinosi Telekomo privatizavimui, bet tuometinė valdžia nusispjovė į piliečių nuomonę. Kas iš to išėjo, puikiai žinome: užsienio firmai verčiami mokėti didžiulį abonentinį mokestį klientai masiškai pradėjo atsisakyti monopolininko paslaugų. Buvo galima „pabėgti” į mobiliojo telefono ryšio tinklus, nors vyresnio amžiaus piliečiai patyrė daug papildomų išlaidų ir nepatogumų.

Nepaisant kartaus patyrimo, ir toliau privatizuojami strateginiai valstybės objektai.

Padalyta Lietuva

Privatizuojama ir viena jautriausių valstybės ūkio šakų – elektros energijos perdavimo paslaugos. Monopolininkams parduota jau ir buvusi valstybinė bendrovė Vakarų elektros skirstomieji tinklai, kuri dabar vadinasi VST.

Apgailėtinus milijonus už valstybės turtą sumokėję privatizuotojai sumanė būdą, kaip kuo greičiau juos susigrąžinti – daugiau nei tris kartus padidino įstatinį kapitalą. Toks žingsnis davė apčiuopiamos naudos, nes Valstybinė kainų komisija, atsižvelgdama į padidėjusį bendrovės turtą, jau šių metų pradžioje VST aptarnaujamoje zonoje leido visiems elektros energijos vartotojams beveik dešimtadaliu padidinti elektros energijos kainą.

Įmonės, įstaigos, organizacijos, gyventojai keikia savo dalią, kad gyvena, sakykim, Skuode, Klaipėdoje ar Mažeikiuose. VST tinkluose atsidūrė ir Kauno apskritis. Valstybinė kainų komisija, vadovaujama jos pirmininko Vidmanto Jankausko, sakė, kad taip ir turi būti, nes, keldami kainą, monopolininkai neviršija nustatyto maksimalaus lygio.

Patys muša, patys rėkia

Kaip sakoma, apetitas atsiranda bevalgant. Akcinė bendrovė VST, pajutusi pabrangintos prekės skonį, pasišovė šiemet dar kartą savo klientams kilstelėti apmokėjimo tarifus. Ir vėl, anot Kainų komisijos, „neviršijant nustatytos maksimalios normos”. Nuo rugpjūčio mėnesio, be didesnio paaiškinimo verčia klientus mokėti ne tik už sunaudotą energiją, bet ir už nesunaudotą, bet galimą sunaudoti. Naująjį reikalavimą patuštinti pinigines pavadino leistinosios galios mokesčiu. Kitaip sakant, klok pinigus ir už tai, kiek tu galėtum sudeginti, jeigu kada nors iškiltų toks poreikis.

Smulkieji verslininkai, biudžetinės organizacijos, suskaičiavo, kad pradėję brangiau mokėti už kilovatvalandę ir už galios mokesčio įvedimą, netrukus turėtų išleisti net 25-35 procentais daugiau lėšų. Svarbiausia, kad tokios išlaidos, planuojant įstaigos ar įmonės metų biudžetą, nebuvo numatytos, nes apie tokią nelaimę niekas nenutuokė.

Eiliniu skandalu netruko pasinaudoti net valdančiosios koalicijos Seimo nariai – atostogų metu surengtose spaudos konferencijose liejo krokodilo ašaras. Specialistai tvirtina, kad monopolininkas aptiko spragų pernai liepos mėnesį pataisytame Elektros energijos įstatyme. Pagal šį dokumentą buvo sudaryta galimybė elektros kainas skaičiuoti atsižvelgiant į energetikos bendrovių ilgalaikio turto vertę. Tokia galimybe VST žaibiškai pasinaudojo.

Kainų komisijos pirmininkas V.Jankauskas spaudoje tvirtino, kad pernai svarstant šio įstatymo pataisas komisija pateikė pastabų, perspėjo apie susidarysiančią galimybę padidinti kainų tarifus, bet parlamentarai į tai nekreipė dėmesio.

Diskriminuojanti išimtis

Pasirodė, kad su energijos tiekėjais kai kam galima susitarti. Naujosios mokėjimo tvarkos išimtys buvo padarytos ūkininkams. Tai būtų sveikintinas dalykas, jeigu atsižvelgtų į visus, užsiimančius žemės ūkio veikla. Akcinės bendrovės VST Strateginio planavimo departamento vadovas Petras Jašinskas per atstovę spaudai Renatą Saulytę, mums atsakė: „Ūkininkai yra vienintelė bendrovės klientų grupė, kurių atveju itin ženkliai pastebimas galios poreikis, priklausantis nuo sezono. Su ūkininkais buvo diskutuota, atsižvelgta į jų reikalavimus, priimtas abi šalis tenkinantis sprendimas – t.y., antrosios ir trečiosios grupių vartotojams, – ūkininkams, gaunantiems elektros energiją iš 0,4 kV įtampos elektros tinklų ir pasirinkusiems pirmąjį mokėjimo už elektros energiją planą, atitinkamo tarifo galios dedamoji iki 2007 m. gruodžio 31 d. taikoma tik rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiams. Ši nuostata taikoma ūkininkams, atsižvelgiant į jų verslo sezoniškumą”.

Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis „Kauno dienai” tvirtino, kad iš VST sužinoję apie neišnaudotos elektros energijos galios mokestį, bendrovių žmonės buvo pašiurpę. Specialistai suskaičiavo, kad elektros srovė jų ūkiuose vidutiniškai pabrangs apie 30 procentų. Įvertinant visą „puokštę” nelaimių – gamtos stichiją, trąšų, technikos, atsarginių dalių ženklų pabrangimą ir pan. – toks bene pagrindinės paslaugos branginimas grindžia kelią bankroto link.

Žemės ūkio bendrovių asociacija, įžvelgusi aiškią diskriminaciją, kreipėsi pagalbos į Vyriausybę, užvakar Ūkio ministerijoje buvo posėdis, kuris laukto aiškumo nesuteikė. J.Sviderskis tvirtino, kad neįmanoma suprasti tokios iškreiptos konkurencijos sąlygų logiško paaiškinimo. Juk žemės ūkio bendrovių valdomi žemės plotai vidutiniškai sudaro apie tūkstantį hektarų, o yra nemažai ūkininkų, dirbančių kur kas didesnį žemės plotą. Gamybos pobūdis elektros energijos suvartojimo požiūriu, visiškai vienodas.

„Anksčiau kaimas buvo visaip skatinamos didinti energijos priėmimo galias, šnekėta, kad į valias turime IAE produkcijos, todėl galime šviesiai gyventi ir elektros deginti, kiek tik norime. Pastatytos elektrodinės katilinės, galingos grūdų džiovyklos ir pan. Tada net nebuvo kalbos apie galios atsisakymą, iš valstybės biudžeto net būdavo kompensuojama pusė galios didinimo įrengimams įsigyti išlaidų”, – apie tokią neteisybę kalbėjo J.Sviderskis. Tačiau žemės ūkio bendrovės neatsisako paklusti naujoms sąlygoms, bet reikalauja, kad toks VST sprendimas bent metams būtų atidėtas. Tuo labiau kad vidury metų paslaugos tiekėjas vienašališkai keičia verslo sąlygas.

Atsisako nenaudojamos galios

Naujosios sąjungos Energetikos komitetas viešai paskelbė, kad kainos pakeltos naudojantis įstatymų spragomis, VST naujieji reikalavimai pabrangins daugelį prekių ir paslaugų, todėl didės infliacija ir smuks gyvenimo lygis. Politikai vėl žada taisyti pernai jau patobulintą Elektros energijos įstatymą.

Bendrovės „Rytų skirstomieji tinklai” pagrindinį akcijų paketą valdo valstybė. Šis paslaugos teikėjas už neišnaudotas galios galimybes kol kas nesiryžta kelti tarifų. Matyt, žvalgosi, kaip sekasi toks žygis privačiai firmai.

VST Strateginio planavimo departamento vadovas P.Jašinskas „Kauno dienai” tvirtino, kad naujoji apmokėjimo tvarka leis vartotojams laisvai pasirinkti geriausiai atitinkantį mokėjimo planą, skatins efektyviau išnaudoti skirstomo elektros tinklo pajėgumus, taupyti energiją ir dėl to mažiau mokėti. Tie, kurie efektyviai išnaudoja pajėgumus, mokės mažiau, o neišnaudojantiems lestinos galios, elektros energijos kaina gali padidėti.

P.Jašinskas tikisi, kad efektyviai išnaudojantiems energiją nereikės dengti neefektyvių išlaidų dalies, todėl 1 kWh kaina gali sumažėti net iki 7,1 lito.

VST klientai, anot departamento vadovo, jau atsisakė beveik 115 tūkst. kilovatų leistinosios galios, kuri buvo rezervuota. Kai kurios įmonės atsisakė net kelių tūkstančių kilovatų galios. Pavyzdžiui, Ruklos įgulos aptarnavimo leistinoji galia siekė beveik 8 tūkst. kW, o dabar užteks net 8 kartus mažiau. UAB „Jonavos vandenys” leistinąją galią susimažino beveik 3 tūkst. kW. Kai kurie ūkininkai atsisakė net 95 procentų turėtos galios. „Vartotojams, pateikusiems AB VST prašymus, leistinoji naudoti galia sumažinama nemokamai.

Julius Lenčiauskas

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.