Maestro Eduardas Kaniava kelyje praleidžia iš tiesų nemažai laiko. Per metus nuvažiuojantis apie penkiasdešimt tūkstančių kilometrų dainininkas kelio trasą Vilnius-Klaipėda-Palanga vadina kasdiene. Daugiau nei trisdešimt metų prie vairo sėdintis E. Kaniava sakė, jog mieliausiai į Palangoje esančius tėvų namus jis važiuoja rudenėjančiais ir pavasarėjančiais keliais.
– Kokius automobilius teko vairuoti?
– Daug automobilių vairuota – ir geresnių, ir blogesnių. Patirtis nemaža. Labiausiai įsiminė pirmasis automobilis. Turėjau kuklų ,,Moskvičių”, po jo ,,Ladą”, o paskui – ,,Opel Senator”. Pastaruoju esu labai daug važiavęs.
– Kokio automobilio vairą savo rankose spaudžiate šiuo metu?
– Šiuo metu važinėju C klasės ,,Mersedesu”. Kodėl būtent juo? Tikrai ne todėl, kad tai prestižinė mašina. Man ši mašina patinka, nes yra patikima ir ekonomiška. Jos variklis dyzelinis. Ir ateityje manau, kad į kitas mašinas nesižvalgysiu. Nesu tokio amžiaus, kad viliotų lakstymas. Man nereikalinga labai laki mašina. Nors anksčiau esu sumokėjęs nemažai baudų už greičio viršijimą.
– Koks Jūsų požiūris į automobilį?
– Į automobilį žiūriu kaip į naudojamą daiktą.
– Automobilis vienintelė transporto priemonė, kurią teko vairuoti?
– Esu turėjęs motorolerį, motociklą. Studijų metais važinėdavau motociklu. Automobilis mano gyvenime atsirado labai natūraliai. Būdavo, kad prisėdu prie draugo automobilio vairo, o kad specialiai mokyčiausi, taip nebuvo. Na, teises laikiau ir aš.
– Ar pavežate pakelėse balsuojančiuosius?
– Labai dažnai sustoju stabdančioms mamoms su mažais vaikais. Nepasakyčiau, kad man gaila pavežti, tačiau kitą kartą smagiau pabūti vienam su savo mintimis. Ir naują tekstą pakartoju, todėl tas laikas kartais naudingas pabūti vienam. Tokia mano profesija. Man tarsi ant kaktos parašyta, kad aš – Eduardas Kaniava. Žmonės, įsėdę į mano automobilį, dažnai patiria netikėtumo įspūdį. Įlipa mergina į automobilį ir aikteli. Tada klausiu: ,,Kas oi?”. Nustemba žmonės, kad ir dainininkas gali pavežti, kad ir jis gali sėdėti prie vairo. Manau, kad anksčiau vairuotojai stodavo mieliau nei šiandien.
– Į užsienį važiuojate taip pat savo mašina?
– Kelionės nuosavu automobiliu teikia iš tiesų labai daug džiaugsmo. Vasarą vykstu aplankyti draugų, gyvenančių Vokietijoje. Jei ne laiko trūkumas, važiuočiau savo automobiliu ir į Ispaniją, į Madridą bičiulių lankyti.
– Kaip vertinate mūsų vairuotojų vairavimo kultūrą?
– Lietuvos keliuose vairavimo kultūra žema. Nesinori taip garsiai sakyti, bet ji žemesnė už vidutinį lygį. Žinoma, neverta prarasti optimistiškumo: su laiku žmonės apsipras. Daugėja tolerantiškų vairuotojų. Vis mažiau tokių, kurie nepraleidžia pėsčiųjų. Lietuvaičiai mėgsta pasipuikuoti prieš kitus savo automobiliu. Dvejus metus dirbau Venesueloje. Turiu pastebėti, kad Karakaso gatvėse nėra jokių eismo taisyklių, bet ten – aukščiausio lygio tolerancija. Ten kelias laisvas net ir degant raudonai šviesoforo šviesai. Ir vis dėlto didžiausią pavojų Karakase keldavo motociklininkai. Jie nesilaikydavo praktiškai jokių eismo taisyklių.
– Ar dažnai ir ar pelnytai Jus „skriaudžia” kelių eismo patruliai?
– Esu stabdytas netikėtose situacijose, bet baudas mokėjau tik už greičio viršijimą. Buvo keletas kartų, kai nuo baudų mokėjimo padėjo išsisukti mano profesija. Kartais policininkams taip ir pasakau: ,,vyrai, kam jums tos gaudynės reikalingos?”. O jos reikalingos. Kartą važiuodamas į Šiaulius leistinu devyniasdešimt kilometrų per valandą greičiu pamačiau, kad apribojimas skelbia penkiasdešimties kilometrų greitį įvažiuojant į miestą, o už dešimties metrų stovi policija. Šitoks tvarkos ieškojimas keliuose dažnai kelia šypseną.
– Koks būtų Jūsų palinkėjimas visiems vairuojantiems?
– Palinkėčiau saugiai važiuoti, gerai vairuoti, turėti gerus automobilius, o svarbiausia – kuo mažiau nelaimingų įvykių. Vienas garsus vairuotojas – ralistas Vikis Oleka sakė, kada vairuoji pats, visada žinai, ką darai, todėl visuomet reikia žiūrėti, ką kelyje daro kitas.
– Kaip vertinate didėjančias kuro kainas?
– Vertinu blogai. Aš tą jau dabar juntu. Bijau, kad ateityje pajusiu dar labiau.
Kristina Kanišauskaitė