Rugsėjo 13 dieną laineris „Astoria” užbaigs kruizų laivybos sezoną Klaipėdos uoste.
Šiemetinis sezonas gerokai skiriasi nuo ankstesniojo. Ir ne tik todėl, kad yra ilgesnis – atplaukus Norvegijos kruizų laivui „Nordnorge”, jis prasidėjo balandį, mėnesį anksčiau nei paprastai.
Labai padidėjo kruizinės laivybos intensyvumas. Pernai į Klaipėdos uostą kruiziniai laivai atplaukė 48 kartus (20 laivų), šiemet – 61 (25 laivai).
Buvo dienų, kai prie 348 metrų ilgio krantinės stovėjo iškart du laineriai. O vieną Jūros šventės dieną, liepos 22-ąją, – net trys: 90,60 m ilgio „Island Sky”, 120,80 m ilgio „Ocean Monarch” ir 156,20 m ilgio „Delphin”.
Beveik dvigubai padaugėjo ir jūra į Klaipėdą atvykstančių turistų – nuo 14 tūkstančių praėjusį sezoną iki 25 tūkstančių šiemet.
Impulsą davė „Constellation”
2006 metų sezonui jau pateiktos 28 paraiškos. Greta tokių „senbuvių”, kaip septynis kartus šią vasarą atplaukęs „Island Sky” ir keturis – „Astor”, pasirodys ir naujokų – 220,60 m ilgio italų laineris „Costa Classica” ir 205 m ilgio Bahamų „Boudicca”.
Šių didelių laivų viešnagei įtaką padarė vieno didžiausių pasaulyje kruizų laivų – 294 metrų ilgio „Constellation” su Bahamų vėliava vizitas į Klaipėdos uostą. Šis savotiškas miestas ant vandens, kurio viršvandeninė dalis prilygsta 11 aukštų gyvenamajam namui, ir kitiems praskynė kelią į Lietuvą, pakeldamas mūsų šalies prestižą tarp kruizų kompanijų.
Norint, kad mūsų uostas su sudėtinga navigacija galėtų priimti daugiau kaip 200 metrų ilgio laivus, reikia tam tikrų sąlygų: šviesaus paros meto, ne stipresnio nei 10 m per sek. vėjo. Prieš Klaipėdos uosto kapitonui Viktorui Lukoševičiui duodant leidimą įplaukti tokiems laivams, visas kelias nuo priėmimo plūduro iki kruizų terminalo buvo apskaičiuotas ir detalizuotas milimetro tikslumu.
„Mes supratome, kad tokių didelių laivų, kaip „Constellation”, priėmimas pakels Lietuvos prestižą kruizų laivybos rinkoje. Tačiau reikėjo iki minimumo sumažinti galimą riziką. Laineriui buvo leista įplaukti tik atlikus kruopščius skaičiavimus”, – sakė Klaipėdos uosto kapitono pavaduotojas Ričardas Lučka.
Dar gerokai prieš šių metų kruizų sezoną 8 Lietuvos locmanų grupė išvyko į specializuotus kursus Danijos jūrų institute. Ten simuliacijos treniruokliu locmanai tobulino laivo „Constellation” įvedimą į Klaipėdos uostą. Locmanus ypač domino, ar įmanoma lainerį į terminalą įplukdyti be vilkikų.
Tuo buvo suinteresuota skrupulingai pinigus skaičiuojanti Amerikos kruizų kompanija.
Be to, „Constellation” kapitonas vieną locmaną klaipėdietį į laivą pakvietė šiam stovint Sankt Peterburge. Vyriausiasis locmanas instruktorius Vytautas Grigeliūnas lainerį lydėjo į Helsinkį, vėliau – į Klaipėdą. Reise jis spėjo susipažinti su šturmanais ir laivu, jo manevrinėmis savybėmis.
Italų kapitonas aukštai įvertino lietuvių locmano profesionalumą ir paprašė, kad V. Grigeliūnas lydėtų „Constellation” ir kitus du kartus atplaukiant į Klaipėdos uostą. Nors per paskutinįjį lainerio vizitą rugpjūčio 24-ąją V. Grigeliūnas atostogavo, jis atsiliepė į šį prašymą.
Beje, labai manevringam laineriui nė karto taip ir neprireikė vilkikų, nors šie ir buvo parengti. Per pirmąjį vizitą orai bandė iškrėsti piktą pokštą: paskutinę naktį kilo stipri audra; nors paryčiais vėjas šiek tiek nurimo, laivą teko įplukdyti pučiant 14 m per sek. vėjui.
„Visos uosto tarnybos veikė kaip vieningas mechanizmas. Kruizų laivai į uostą ir iš jo buvo plukdomi nevėluojant, stovėjimo metu aprūpinami viskuo, kas reikalinga. Vienintelis nesklandumas įvyko rugpjūčio 11-ąją, kai dėl stipraus vėjo į 176 metrų lainerį „Marco Polo”, stovėjusį prie priėmimo plūduro, negalėjo įlipti locmanas. Kapitonui pasiūlėme palaukti iki vidurdienio, kol vėjas nurims, tačiau pagal tvarkaraštį tuo metu laivas jau turėjo išplaukti iš Klaipėdos”, – pasakojo R. Lučka.
Vietoje „Marco Polo” tą patį vidurdienį į Klaipėdą atplaukė laineris „Alexander von Humboldt”, kurio dėl blogų orų negalėjo priimti Baltijsko uostas.
Tiesa, buvo vienas atsitikimas, kai pagyvenusi amerikiečių pora iš „Constellation”, pamiršusi pasukti laikrodį pagal vietos laiką, nespėjo grįžti iki išplaukimo. Bet ir šiuo atveju visos tarnybos veikė profesionaliai. Amerikiečiams greitai buvo atsiųstas locmanų kateris, kuriuo jie sėkmingai pavijo laivą.
Neformaliam klubui bus suteiktas statusas
Klaipėdos uosto direkcijos Rinkodaros skyriaus viršininkė Lina Gudelionytė-Gylienė džiaugėsi, kaip sėkmingai Lietuvos uostas įsitraukė į tarptautinį rinkodaros projektą „Baltijos kruizai”. Jo dalyvės – beveik visos Baltijos regiono šalys.
„Galima drąsiai tvirtinti, kad Klaipėda nebėra naujokė kruizų laivyboje – ir uostui, ir miestui naujoje veiklos srityje. Kaip ir kituose Baltijos regionuose, pas mus kruizų laivyba plėtojama neregėtais tempais, kasmet padidėdama 70 proc. Į kruizų terminalo statybą investuoti 29 milijonai litų atsipirks netgi greičiau, nei planuota. Tik ne viskas matuojama pinigais. Tai – neįkainojami ryšiai ir kontaktai, kuriuos pavyko užmegzti tarptautinėse kruizų parodose Hamburge ir Majamyje, taip pat dalyvaujant bendrame projekte „Baltijos kruizai”, – tvirtino L. Gudelionytė-Gylienė.
Šių ryšių, sėkmingo rinkodaros specialistų darbo parodose dėka Klaipėda priima vis daugiau naujų laivų.
Kruizinių sezonų ruošimo ir vykdymo darbo grupė, kurią sudaro Uosto direkcijos ir uosto kompanijų, savivaldybės, turizmo agentūrų atstovai, veikia jau dvejus metus. Pasak L. Gudelionytės-Gylienės, čia dirba vienminčiai, turintys bendrą tikslą – pasiekti aukštą aptarnavimo lygį.
„Jūrų turizmas – labai subtilus verslas, akimirksniu reaguojantis į neigiamas situacijas. Nuomonė, kad nėra reikalo pataikauti užsienio turistams – ir taip atvažiuos, neteisinga. Neatvažiuos, jeigu nesugebėsime deramai sutikti ir palydėti, nemokėsime turistų sudominti. Visus metus dirbanti grupė tapo savotišku neformaliu klubu, kur kartu su muitininkais, pasieniečiais, kitomis organizacijomis aptariame visas laivų su turistais priėmimo detales. Beje, tarpusavyje jį taip ir vadiname – kruizų klubas. Kartu dalyvaujame tarptautinėse kruizų parodose, leidžiame bendrą reklaminę produkciją, ieškome stambių kruizų operatorių, siekiame, kad visos tarnybos ir įstaigos, dirbančios kruizų versle, veiktų tiksliai”, – sakė L. Gudelionytė-Gylienė.
Kruizų klubo koordinatorė yra Klaipėdos turizmo informacijos ir kultūros centro direktorė Romena Savickienė. Pasak jos, didžiausias šio sezono laimėjimas – tai, kad užsienio partneriai pripažino, jog Klaipėda įvykdė visus standartinius projekto „Baltijos kruizai” reikalavimus.
„Suprantama, kol nebus įgyvendintas teritorijos prie kruizų terminalo rekonstrukcijos projektas, bus nepatenkintų neišvaizdžiais gamyklos korpusais ir surūdijusiais laivais. Bet pažiūrėkite, kaip pagerėjo ši teritorija, palyginti su praėjusiais metais, – atsirado interneto kavinė, bankomatai, taksofonai, suoliukai, tualetai. Esu įsitikinusi, jog ilgainiui kruizų terminalas ir atnaujinta Danės krantinė taps mėgstama klaipėdiečių poilsio vieta”, – įsitikinusi R. Savickienė.
Pasak R. Savickienės, neoficialus kruizų klubas netrukus įgis oficialų statusą. Dabar derinami teisiniai formalumai, bet jau šį rudenį prie Klaipėdos savivaldybės bus įkurtas Kruizų ir regatų centras. Pas projekto partnerius tokie kruizų centrai sėkmingai veikia, į juos noriai stoja tie, kurie suinteresuoti kruizų verslu, – agentavimo firmos, automobilių transporto įmonės, restoranai, parduotuvės, bankai ir kt.
Pasak R. Savickienės, Klaipėdos centras veiks pagal tą patį principą: kruizų laivus ir turistus aptarnaus tos firmos, kurios taps centro narėmis. Tada nebeliks įtarimų dėl protekcionizmo, kuriuos dabar išsako kai kurių kavinių ir taksi firmų vadovai.
Įsteigus Kruizų ir regatų centrą, bus galima iš šio verslo atsijoti miestui garbės nedarančius neprofesionalus. Apsukrūs taksistai įsigudrino iš nežinančių turistų už kelionę nuo terminalo į Anikės aikštę imti 10 eurų. Kartais „dušmanai” juos nuveždavo į Tarptautinę jūrų perkėlą, o ne į terminalą. Lyg musės prie medaus į terminalą sulėkdavo ir abejotinos produkcijos platintojai, kaišiodami turistams visokius niekus. Tiesa, įsikišus apsaugos darbuotojams, jiems teko pasitraukti.
Lietuvoje nėra turistinių autobusų su specialiomis vietomis invalidams, nėra ir mašinų invalidams. Kartais autobusai į terminalą atvykdavo purvini, vienas neturėjo freono, tai yra turistai per karščius kamavosi be kondicionieriaus. Įstojusios į centrą, automobilių transporto įmonės nebegalės taip elgtis.
Kol kas neformalaus klubo nariai tikisi, kad lapkričio 1-2 dienomis į tarptautinę kruizų parodą Hamburge jie vyks jau turėdami naują statusą.
Terminalui įkvėps gyvybės
Šiandien niekam nebereikia įrodinėti, kokia miestui naudinga kruizų laivyba, kiek pinigų Lietuvos pajūryje paliko 25 tūkstančiai jūrų turistų. Lainerio „Constellation” suvilioti, čia suvažiavo ne tik gretimų kaimų, bet ir tolimesnių miestų gyventojai, taip pat papildydami miesto aptarnavimo įmonių kasą. Žmonių buvo tiek daug, kad „Klaipėdos laivų remonto” vadovas Alvydas Butkus, kaip jis pats pripažino, rimtai baiminosi, ar išlaikys pasukamasis tiltas.
R. Savickienės nuomone, kruizų terminalui būtina ir kvalifikuota rinkodara – kad jam įkvėptų gyvybės.
„Visuose Europos uostuose kruizų terminalai ir prie vandens įsikūrusios gatvių kavinės – populiariausios vietos, kur susitelkęs miesto gyvenimas. Čia pasimatymus skiria įsimylėjėliai, važinėjasi dviratininkai ir riedlentininkai. Klaipėdiečiai kol kas dar nepratę čia leisti laisvalaikį. Galbūt, kai atsiras infrastruktūra, ir pas mus taip bus?”, – svarstė R. Savickienė.
Kaip ji pastebėjo, tie patys „dušmanai” turistus ne ten nuvežė ne iš blogos valios. Daugelis miestiečių tikrai dar painioja terminalą su jūrų perkėla ir, turistams paprašius paaiškinti, kaip patekti į laivą, nuoširdžiai siunčia juos į kitą miesto galą.
Bendrovės „Klaipėdos laivų remontas” vadovas A. Butkus, regis, jau išmoko ramiau išklausyti dėl neišvaizdžių gamyklos korpusų ir surūdijusių laivų reiškiamas kritines pastabas, kurios iš visų pusių pilasi ant jo, kaip kruizų terminalo operatoriaus. Surūdijusį laivą „Omaras” iš turistų akių patraukti gali tik Uosto direkcija. Garsusis angaras jau išmontuotas. Jo vietoje po uragano atsiradusios šiukšlės jau išvežtos. Visų firmų taksistai į teritoriją gali įvažiuoti laisvai.
„Patikėkite, padaryti daugiau, negu mes šį sezoną nuveikėme prie terminalo prisišliejančioje teritorijoje, nebeįmanoma. Reikalinga rekonstrukcija – netrukus pradėsime jos pirmąjį etapą. Jis pavadintas „Danės galerija” ir apima Danės krantinę nuo pasukamojo tiltelio iki terminalo. Kitą sezoną planuojama čia pastatyti 6 aukštų kompleksą „Ryžių malūnas”, kur įsikurs viešbutis, parduotuvės, restoranas, serviso tarnybos, taip pat dar du pastatus buriuotojams ir perkėlos keleiviams. Galbūt spėsime pastatyti ir patalpas infrastruktūrai pačiame terminale, kur anksčiau stovėjo angaras”, – artimiausius planus pasakojo A. Butkus.
Jelena Listopad