Privalomosios karo tarnybos vengiantys vaikinai galės lengviau atsikvėpti – jie nebebus prievarta šaukiami tarnauti Tėvynei.
Pasibaigus kariuomenės reformai, Lietuvą turėtų saugoti gausesnis profesionalių karių būrys. Atlikti karo tarnybą bus kviečiami tik to pageidaujantys jaunuoliai.
Norą tarnauti ir ateityje aktyviau reikš provincijoje gyvenantys vaikinai, kuriuos paprastai vilioja armijoje mokami dienpinigiai. Kaimo gyventojai ir šiuo metu aktyviau veržiasi į kariuomenę. Jie sudaro daugiau nei pusę tarnaujančiųjų.
Per dieną – 12 litų
Lietuvos kariuomenėje šauktinių skaičius pradėtas mažinti prieš ketverius metus. Šiuo metu privalomąją karo tarnybą atlieka apie 3 800 jaunuolių.
Nors neketinama visiškai atsisakyti šauktinių, planuojama iki 2008 metų jų skaičių sumažinti iki 2 tūkst. karių. Vadinasi, kariuomenėje šauktiniai sudarys tik 18 proc. viso personalo.
Toks sprendimas numatytas 2004-2008 metų Vyriausybės darbų programoje.
Priėmus šį sprendimą, atlikti pradinę karo tarnybą bus šaukiami tik to pageidaujantieji. Kitiems vaikinams privalomoji karo tarnyba taikos metu nebus prievolė.
Manoma, jog, į kariuomenę pradėjus kviesti tik to pageidaujančius jaunuolius, labiausiai Lietuvą ginti veršis provincijos jaunimas. Daugelis periferijoje gyvenančių vaikinų neturi darbo arba nenori dirbti, todėl juos gali vilioti kariuomenėje skiriamos piniginės išmokos.
Kariuomenės vado įsakymu šiuo metu kario maistui kasdien skiriama 12 litų. Kario atlyginimui prilygsta buitinėms reikmėms skiriamos išlaidos. Per mėnesį vaikinui išmokama 0,7 MGL (87,5 Lt). Du kartus per metus šauktiniams skiriamos 125 litų šventinės premijos.
Nemoka už šildymą
Tarnybos metu kariai atleidžiami nuo būsto komunalinių paslaugų mokesčių ir šildymo išlaidų. Tereikia šauktiniui prieš tarnybą deklaruoti savo gyvenamąją vietą.
Kol šauktinis atlieka tarnybą, deklaruoto būsto komunalinės paslaugos apmokamos iš valstybės biudžeto. Tik būsto dydis neturi viršyti 38 kvadratinių metrų.
Visi kariai yra apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų – šauktinių draudimo suma yra gerokai didesnė nei profesionalių karių. Valstybė už kariuomenėje tarnaujančius šauktinius sumoka 50 proc. bazinės pensijos dydžio socialinį draudimą. Kariui nereikia sukti galvos dėl maisto, aprangos, ūkinių, higienos bei kanceliarinių prekių. Jis nemokamai naudojasi skalbyklos, pašto, pirties, medicinos paslaugomis, laisvalaikio priemonėmis.
Sveikų – mažai
Klaipėdos karo prievolės centro viršininkas kapitonas Rolandas Lukšas teigė, jog ir šiuo metu į kariuomenę pašaukiama daugiau jaunuolių iš provincijos. Iš Klaipėdos, Telšių bei Tauragės apskričių į kariuomenę patenkantys vaikinai ne iš miesto sudaro šiek tiek daugiau nei pusę visų šauktinių.
Atvykti į atrankos komisiją uostamiestyje kasmet pakviečiama apie 2 tūkst. jaunuolių nuo 19 iki 26 metų. Didžioji jų dalis, apie 93 proc., nuo privalomosios karinės tarnybos atleidžiami vieniems metams.
Ši privilegija dažniausia taikoma moksleiviams bei dieninio skyriaus studentams.
Šauktiniai, kurie nuo privalomosios karo tarnybos nėra atleidžiami, siunčiami į Klaipėdos karo prievolės centrą. Iš jo į kariuomenę patenka tik apie 35 proc. jaunuolių. Kiti tarnybai netinkami dėl sveikatos būklės. Kitaip tariant, iš 100 šauktinių tik 35 yra visiškai sveiki.
R.Lukšo teigimu, šauktinių kasmet mažėja, nes vis daugiau jaunuolių studijuoja aukštosiose mokyklose. Dėl šios priežasties, anot Klaipėdos savivaldybės vyriausiojo karo prievolės specialisto Alvydo Andrijausko, į kariuomenę patenka vis daugiau tų, kurie yra baigę tik pagrindinę ar profesinę mokyklą.
Bijo smurto
A.Andrijauskas neslėpė, jog klaipėdiečiai yra linkę vengti karinės tarnybos.
Savo nenorą tarnauti kariuomenėje vaikinai dažnai motyvuoja tuo, kad joje nėra saugu. Naujai atvykusius šauktinius skriaudžia vadinamieji seniai. Be to, iš tarnybos grįžę kariai savo draugams pasakoja, jog švelnumo nedemonstruoja ir pulko vadai.
„Jei kas nors kariuomenėje ir buvo nuskriaustas, tai nereiškia, jog ten labai blogai”, – teigė A.Andrijauskas. Jo žodžiais, neigiamą jaunuolių nuomonę apie kariuomenę formuoja ir jų tėvai, kurie tarnavo sovietinėje armijoje.
Kariuomenės vengiantys jaunuoliai taip pat skundžiasi, jog kariuomenė atims iš jų gyvenimo vienus metus. Kiti dejuoja, jog, išvykus į kariuomenę, bus prarastas pragyvenimo šaltinis.
„Tarnaudamas ne tik negausiu atlyginimo, bet nežinia, ar grįžęs iš tarnybos rasiu laisvą buvusią darbo vietą”, – skundėsi į kariuomenę kviečiamas Kęstas.
Žaboja baudomis
Klaipėdos karo prievolės centro viršininkas kapitonas Rolandas Lukšas jaunuolių nuogąstavimus paneigė.
Anot jo, grįžęs iš tarnybos vaikinas neturėtų baimintis dėl darbo vietos – darbdavys privalo laikytis įstatymų ir ją išsaugoti.
R.Lukšo teigimu, darbdavių požiūris į tarnybą atlikusius darbuotojus yra labai palankus.
„Lietuvoje vis sunkiau surasti gerų darbuotojų, todėl darbdaviai tikrai išsaugos vietą. Pats dažnai sulaukiu verslininkų skambučių. Jie ieško buvusių darbuotojų, teiraujasi, ar dar nesibaigė jų tarnybos laikas”, – tikino viršininkas.
Jo teigimu, įmonės savininkui rizikinga į darbą priimti vaikiną, kuris neturi šauktinio liudijimo, yra vengiantis tarnybos. Paaiškėjus šiems faktams, darbdaviams gali tekti sumokėti tūkstantines baudas.
Karo prievolės centro viršininko pavaduotoja kapitonė Nijolė Mažulienė taip pat vardijo atliktos karinės prievolės privalumus. Jos žodžiais, iš tarnybos grįžę jaunuoliai lengvai įsidarbina jėgos struktūrose, saugos tarnybose.
Be to, kariškiai labai gerbiami svečiose šalyse. Jais labiau pasitikima.
Slepiasi nuo policijos
Nors, N.Mažulienės žodžiais, jaunuoliai pareigą Tėvynei vis dar prilygina prievartai, administracines nuobaudas simuliantams tenka skirti gana retai. Baudomis nuo 100 iki 200 litų vaikinai gali būti baudžiami vien tik už tai, jog neatvyko į Karo prievolės centrą.
Jei nusižengimas padaromas antrą kartą per metus, bauda išauga dar keliais šimtais litų. Jaunuolis taip pat gali būti patrauktas ir baudžiamojon atsakomybėn. Į teisiamųjų suolą šauktinis gali sėsti ir už tai, jog paskirtu laiku neišvyko į kariuomenę.
R.Lukšo teigimu, piktybiškai kariuomenės vengia pavieniai jaunuoliai. Dažniau pasitaiko vaikinų, kurie labai nori atlikti pareigą Tėvynei, tačiau tarnauti kariuomenėje neleidžia sveikata.
Kariuomenė taip pat tampa nuo policijos besislapstančių jaunuolių užuovėja. Nusikaltę jaunuoliai nori atlikti privalomąją karo tarnybą, tačiau to daryti neleidžia įstatymai.
Virginija Spurytė