Didžiausio Lietuvoje komercinio SEB Vilniaus banko ekspertai teigia, kad, net ir neįvedus euro Lietuvoje 2007 metų pradžioje, esminių makroekonominių problemų neturėtų kilti.
„Lietuva šiuo metu jau beveik priklauso euro zonai – nors kol kas šalyje dar galioja nacionaliniai banknotai, monetos ir negrynieji pinigai, pinigų politikos savarankiškumo jau nebėra. Todėl planuojamas euro įvedimas nėra esminis pinigų sistemos pertvarkymas”, – sakė SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda. Šiuo metu Lietuvoje galioja valiutų valdybos sistema, pagal kurią litas yra susietas su bazine valiuta – euru – griežtai fiksuotu kursu, o apyvartoje esantys litai yra visiškai padengti aukso ir konvertuojamosios užsienio valiutos atsargomis. „Ši valiutos sistema mūsų šalyje veikia jau daugiau kaip dešimtmetį, žmonių pasitikėjimas jos tvarumu yra nepaprastai didelis, todėl reikšmingų pokyčių neįvedus euro 2007 metais neturėtų įvykti”, – prognozavo G. Nausėda.
Neįvykdžius Mastrichto sutarties kriterijų ar dėl kitų priežasčių nepasisekus įvesti euro 2007 metais, Lietuva išlaikytų tą pačią pinigų sistemą kaip dabar ir rengtųsi prisijungti prie euro zonos 2008–aisiais ar 2009–aisiais. Paradoksalu, tačiau ekspertai spėja, kad, anksti neįvedus euro, tam tikra dalis gyventojų netgi jaustųsi ramiau. Kai kurie žmonės baiminasi Lietuvos įstojimo į euro zoną ir su tuo susijusio kainų apvalinimo efekto, todėl pavyktų išvengti ir paniško pirkimo laukto euro įvedimo išvakarėse.
Vis dėlto, SEB Vilniaus banko ekspertų teigimu, atidėjus euro įvedimą, dalis gyventojų ir verslininkų gali būti apvilti, todėl neatmestina prielaida, kad jų elgesys gali kisti. „Šiuo metu akivaizdi tendencija – gyventojų polinkis skolintis pinigus eurais naudojantis mažesnėmis palūkanomis ir nesitikint lito devalvavimo. Nepavykus įvesti euro, gali padaugėti gyventojų, manančių, jog litas gali nuvertėti, todėl žmonės imtų daugiau skolintis nacionaline valiuta arba apskritai susilaikytų nuo skolinimosi”, – sakė G. Nausėda. Įmonės labiau pasitiki informacija, o ne gandais, todėl jų motyvacija skolintis iš esmės liktų tokia pati. Verslo subjektai veikiausiai teiktų pirmenybę skolinimuisi eurais, ypač jei nacionalinės valiutos palūkanų premija už riziką laikinai padidėtų.
Euro įvedimo planų atidėjimas metams ar dvejiems lemtų ir pokyčius nekilnojamojo turto rinkoje. Pasak SEB Vilniaus banko prezidento patarėjo, euro įvedimas ilgą laiką buvo vienas iš pagrindinių nekilnojamojo turto kainų augimo psichologinių veiksnių, todėl, Lietuvai likus už euro zonos borto, rinkoje atsirastų daugiau pardavėjų, kuriems tikrovė sužlugdė lūkesčius.
Pasak G. Nausėdos, euro neįvedimo įtaka bendram verslo ir investicijų klimatui Lietuvoje priklausytų ir nuo to, kas lemtų šį sprendimą. „Tikimybė, kad Lietuvos valdžia persigalvos ir ims delsti, yra nedidelė, beje, po tokio veiksmo kiltų pasitikėjimo šalies ekonomine politika krizė. Kur kas labiau tikėtina, kad sprendimą palikti Lietuvą už euro zonos ribų, priims Europos Sąjungos institucijos,” – sakė analitikas.
Visuomenės reakcija priklausytų ir nuo to, ar būtų pažeistas vienas ar keli Mastrichto sutarties konvergencijos kriterijai. Didžiausios verslo ir plačiosios visuomenės tolerancijos galima tikėtis, jei būtų pažeistas infliacijos kriterijus. Pasak G. Nausėdos, daugelis verslininkų ir gyventojų suvokia, kad šiuo metu sąlygos išlaikyti infliacijos rodiklį žemesnį, negu nustatyta, yra itin sudėtingos, kadangi smarkiai pakilo naftos kainos ir pabrango JAV doleris. Kur kas rimtesnio pasmerkimo šalies valdžia susilauktų, jei būtų viršytas biudžeto deficito reikalavimas, nes tai apskritai reikštų fiskalinės disciplinos praradimą ir ekonomikos destabilizavimą. Negalima visiškai atmesti galimybės, kad Lietuva neįsives euro ne dėl savo kaltės, o dėl vidinių Europos Sąjungos problemų, tačiau tokia įvykių eiga yra mažai tikėtina.
SEB Vilniaus bankas