Į uostamiesčio policiją padirbtų banknotų pristatoma nuolat. Praėjusią savaitę vėl buvo rastos viena 20 litų ir dvi 100 dolerių padirbtos kupiūros.
Daugiausiai falsifikuotų litų pastebima per inkasacijas.
Didžiausia inkasavimo paslaugas uostamiestyje teikianti firma yra „Falck Security”. Apsaugos bendrovės specialistai perskaičiuoja ir patikrina daugelio uostamiestyje esančių prekybos centrų pinigus.
Nors prekybos centruose pirkėjų pinigai turėtų būti tikrinami ultravioletiniais spinduliais, tačiau netikrų banknotų vis tiek „prasmunka”.
„Per savaitę pasitaiko 1-2 atvejai, kai randame netikrų banknotų. Prieš pusmetį tikrinimo metu rasdavome kur kas daugiau padirbtų pinigų”, – sakė „Falck Security” Klaipėdos regiono pinigų vežimo ir perskaičiavimo skyriaus vadovas Raimondas Kazlauskas.
Dažniausiai pasitaiko 20, 50 litų suklastotų kupiūrų. Labiausiai paplitęs padirbinėjimo būdas – spalvotas kopijavimas. Šiuo būdu pagaminti banknotai yra prastos kokybės. Jau paėmus į rankas galima pajusti, kad popierius skiriasi nuo originalo. Tačiau pardavėjos ne visada pirštais atskiria klastotę ar dėl didelio pirkėjų srauto nespėja patikrinti ultravioletiniais spinduliais, todėl padirbti pinigai patenka į kasas.
Netikri pinigai pirkėjams ar pardavėjams įbrukami turguose, smulkesnėse parduotuvėse, kur nėra pinigų patikros įrangos.
R.Kazlausko manymu, į smulkiųjų prekybininkų rankas patektų mažiau padirbtų pinigų, jei visi prekeiviai turėtų tikrinimo aparatūrą.
Žmonės, gavę grąžą turgavietėse, mažesnėse parduotuvėse, įvairiuose renginiuose, turėtų atidžiau ją apžiūrėti. Dažniausiai padirbti litai nėra kokybiški, todėl nesunku pastebėti, kad piešiniai, užrašai nėra aiškūs, tikslūs.
Vienas paprasčiausių tikrinimo būdų – iškelti banknotą prieš šviesą ir pasižiūrėti, ar matyti popieriaus apsaugos priemonės – vandens ženklas ir apsauginis siūlelis.
Pastebėjęs, kad gavo suklastotą banknotą, žmogus turėtų kreiptis į policiją arba banką.
Gina Kubiliūtė