Netoli Lietuvos-Latvijos pasienio Pasvalio rajono Raubonių kaime esanti kavinė „19-tas kilometras” lankytojus vilioja ne tik skaniais patiekalais.
Tarptautine magistrale „Via Baltica” važiuojančiųjų žvilgsnį pirmiausia nuo kelio atitraukia ir sustoti sugundo kavinės kieme šmirinėjantys gyvūnai.
Ponis, grakštūs danieliai, ilgakakliai stručiai, margaplunksnės vištos, visiškai nebaikštūs triušiai, orus, išdidžia ramybe spinduliuojantis miškų galiūnas stumbras ir netgi linksmoji meškų porelė – šiems pakelės zoologijos sodo gyventojams neatsispiria nei vaikai, nei suaugusieji.
Juolab kad pasižiūrėti į gyvūnus čia galima už dyką.
Kavinės savininkas pasvalietis Valdas Juzėnas neslepia, kad idėja šalia kavinės įrengti mini zoologijos sodą pasiteisino. Dabar čia apsilanko daug daugiau žmonių, apyvarta gerokai padidėjo.
Pradžią davė ponis
Biržų regioniniam parkui priklausančioje vaizdingoje vietoje prieš ketverius metus įsteigęs kavinę V.Juzėnas iš pradžių tesirūpino kūnišku savo klientų penu – valgydinimu.
Tačiau toks verslas ėjosi ne per geriausiai, patiekalai lankytojams buvo per brangūs, o pinigingų užsieniečių būdavę daugiau tik šiltuoju metų laiku.
Tuomet maždaug prieš metus verslininkui šovė išganinga mintis – šalia kavinės įrengti zoologijos sodą.
Viskas prasidėjo nuo ponio. Jam dabar šešeri.
Stasiuku pramintas arkliukas leisdavosi pabalnojamas, juo mielai jodinėdavo vaikai.
Deja, šiuo metu ponis vaikams negali suteikti jodinėjimo palaimos, nes nebėra tuo užsiėmusio prižiūrėtojo.
Kauno zoologijos sode – kvietimas į Pasvalį
Mini zoologijos sodo pažiba – meškų porelė.
24 metų Mišelis į Pasvalio rajoną buvo atgabentas iš Kauno zoologijos sodo, kur praleido dvi dešimtis savo gyvenimo metų. Prieš tai pusantrų metų jis gyveno Estijos sostinėje Taline.
„Kauniečiai Mišelį mums atidavė už simbolišką kainą. Nors jis dabar gyvena pas mus, Kaune yra palikęs savo pėdsakus. Zoologijos sode pasiilgusiems lepečkojo lankytojams pakabinta lentelė skelbia, kad norintys gyvūną pamatyti žmonės gali jį rasti Pasvalio rajone”, – sakė bendrovės „Valderas”, kuriai priklauso kavinė, vadybininkas Vladimiras Efišovas.
Iš Vilniaus paukštyno parsivežta 4 metų patelė dar bevardė. Čia pat, Raubonių kaime, gyvenantys vaikai buvo pasiūlę įvairiausių vardų, bet kol kas nė vienas meškutei neprilipo.
Karštomis dienomis porelė pamainomis labai mėgsta pliuškentis didžiulio narvo viduje pastatytoje vonioje. Be to, smagiausias meškų užsiėmimas – padangos ridinėjimas.
Meškų porelė Raubonyse dar nežiemojo. Tačiau jų pastoge – mediniu namuku – pasirūpinta iš anksto. Ten jie galės snausti saldžiu žiemos miegu ir ramiai čiulpti savo letenas.
O kol gyvūnai nemiega, jie maitinami avižinių dribsnių koše, žuvų taukais, kaulamilčiais, batonais. Mėgsta ir morkas bei mielai žiaumoja lankytojų priskabytą žolę.
Žinių semiasi iš specialios literatūros
Susižavėjimo žvilgsnių verta ir danielių porelė. Kiekvieno akį traukia ne tik jų grakštumas, dėmėtas kailis, mažais pūkeliais padengti buki gana masyvūs ragai, bet ir draugiškas elgesys su žmonėmis.
Juos, kaip ir stručių porelę, bendrovės darbininkai parsivežė iš ūkininkų. Tiesiog gavo dovanų.
Danieliai dairosi po aptvertą plačią teritoriją bei nė kiek nesibaimindami priartėja beveik prie kiekvieno lankytojo. Šie jiems pakiša žolės, o jie nuo šio skanėsto neatsisako.
Bendrovės vadybininkas V.Efišovas, perkantis specialią literatūrą apie laikomus gyvūnus, teigė sužinojęs, jog danieliai nedidelio šalčio nebijo.
Jei ateinanti žiema bus šaltoka, irgi ne bėda. Jiems įrengta pašiūrė.
Šie gyvūnai minta miltais ir daržovėmis: morkomis, burokais, kopūstais. Jų, nestandartinių, todėl netinkančių prekybai maisto parduotuvėse, nuperkama arba gaunama iš vietos ūkininkų.
Su danieliais savininkai vargo dar neturėjo, o štai vienas stručių buvo gerokai išgąsdinęs, kai pasiligojo. Teko kviesti veterinarijos gydytoją. Jis ilgakakliui nustatė virškinimo sutrikimus bei išgydė.
V.Efišovas dabar puikiai žino, kada stručiams negerai. Jis išdavė paslaptį apie jų savijautą sprendžiąs pagal išmatas. Jei jos primena pieną, tuomet jau negeras signalas. Vyriškis apie tai irgi sužinojo iš specialios literatūros.
Kiaulių smarvės nepakėlė
Pernai vasarą mini zoologijos sode galima buvo pamatyti kiniškų kiaulaičių. Keturios riebuilės tamsiaodės bei žemaūgės knaisiukės buvo išties egzotiškas reginys.
Tačiau jų nebėra – atiduotos ūkininkui. Buvo nuspręsta, kad didelę smarvę skleidusioms kiaulėms – ne vieta šalia maitinimo įstaigos.
Buvo ir suomiškų sidabrinių lapiukų. Deja, ir – rūpesčių. Pustauodegiai gražuoliai pabėgo į mišką ir nebesugrįžo. Būta ir skaudulio širdyje, kai vienas jų sprukdamas papuolė po tarptautine magistrale lėkusios mašinos ratais ir žuvo.
Stumbras lankytojams pavojaus nekelia
Per 300 kilogramų sveriantis stumbras – vienišius. Parūpinti patelės jam neskubama, nes didžiulis dvejų metų gyvulys buvo įvaręs nemažai streso.
V.Efišovas prisiminė momentą, kai jis buvo atvežtas į Raubonis. Atvežt atvežė, o kaip jį saugiai įvaryti į aptvertą teritoriją, teko pasukti galvas.
Buvo baugu, kad nepultų žmonių. Tačiau viskas baigėsi laimingai, nes stumbras pasirodė esantis labai romus.
Iš pradžių teritorija, kurioje gyvena miškų galiūnas, buvo aptverta metaline tvora su cirkuliuojančia silpna elektros srove. Visa tai buvo padaryta lankytojų saugumui, kad šie, priartėję prie gyvulio, nebūtų užpulti.
Tačiau stumbras buvo toks taikus, kad elektros tiekimą nutarta nutraukti.
Po visą teritoriją laisvai šmirinėja triušiai. Veisiasi jie greitai, todėl ilgaausių šeima nuolat didėja. Tiesa, visai neseniai mažylių šiek tiek sumažėjo, nes keletą triušiukų suėdė katė.
Gaidys, vištos, rodos, – kokia čia egzotika? Tačiau bendrovės darbuotojai mano kitaip. Jų teigimu, yra buvę mini zoosodo lankytojų miestiečių, kurie atvirai prisipažino pirmą kartą iš arti pamatę gyvas kuoduotąsias.
Skustagalvius atbaido kainos
„Valderos” vadybininkas V.Efišovas „Panevėžio rytui” pasidžiaugė, kad idėja įrengti mini zoologijos sodą pasitvirtino, nes verslui davė naudos. Jo teigimu, ypač patenkinti turistai iš užsienio.
Kad šiuose žodžiuose yra tiesos, patvirtino mūsų dienraščio pakalbinta Estijos gyventoja Marina.
Maitindama danielių žole ji neslėpė susižavėjimo tuo, ką pamatė. Estė prisipažino, kad jos šalyje pakelėje įsikūrusio mini zoologijos sodo nėra.
„Gyvūnų išlaikymas mums nuostolių neneša, nes jis nėra pernelyg brangus. Kitąsyk iš ūkininkų maisto jiems nusiperkame, kartais gauname už dyką. Kavinės virtuvėje irgi lieka maisto likučių.
Pasigrožėti gyvūnais susigundę pakeleiviai, vaikštinėdami po mūsų zoologijos sodą, išalksta ir tuomet perka nors ir nepigius kavinės patiekalus”, – neslėpė vadybininkas.
Tiesa, brangūs patiekalai kavinėje „19-tas kilometras” yra dar ir todėl, kad, anot pašnekovo, čia nesilankytų Pasvalio skustagalviai, garsėjantys konfliktiškais išpuoliais.
Audronė Filimanavičienė
„Panevėžio rytas”