Ieškantieji darbo nenori prisiminti bandomojo laikotarpio. Vieni teigia, kad tai toks darbo laikas, už kurį negausi didesnio atlyginimo ir bet kada būsi atleistas. Ypač šituo naudojasi stambūs prekybos centrai, kuriuose didelė darbuotojų kaita atsiranda dėl „neišlaikyto” trijų mėnesių išbandymo.
Išbandymo kaina – sutrikusi sveikata
Apie savo „neišlaikytus išbandymus” žurnalistui papasakojo UAB AD BALTIC „Kemi” autoserviso Kauno padalinio darbuotojas Alfonsas Janėnas. Redakcijos svečias tvirtino, kad per trijų mėnesių laikotarpį nebuvo gavęs jokios nuobaudos. Turi net 43 metų darbo stažą ir didelę gyvenimo patirtį, todėl apstulbo, kai jam pasiūlė rašyti pareiškimą iš darbo išeiti „savo noru”. „Kodėl aš turiu „savanoriškai” atsisakyti darbo, jeigu man iki pensijos likę vos šeši mėnesiai? – liejo nuoskaudą A.Janėnas.
Žmogus tvirtina, kad, prieš įsidarbindamas „Kemi”, Kaune perėjo apie pusšimtį autoservisų, bet visuose, išskyrus porą, jam oficialiai tesiūlė tik atlyginimo minimumą. Tik dviejuose sutiko apiforminti dalinį atlyginimą. Visi kiti stengiasi išvengti žymios dalies pajamų mokesčių. O tai būsimam pensininkui, švelniai tariant, nėra paranku. Įsidarbinimas „Kemi” autoservise taip pat nebuvo sklandus. Ant A.Janėno pareiškimo buvęs Kauno skyriaus serviso vadovas Simonas Mykolaitis užrašė: „Sutinku priimti nuo 2005 02 24 ir skirti 1000 Lt atlyginimą”. Tačiau UAB AD BALTIC „Kemi” generalinis direktorius Renaldas Gineika Vilniuje užrašė jau kitą rezoliuciją: „Priimti autošaltkalvio pareigoms, nustatant 3 mėn. bandomąjį laikotarpį ir 800 litų pareiginį atlyginimą”. Kaip matome, pora oficialių šimtinių iš karto kažkur „nugaravo”. Be to, A.Janėnas eina kitas pareigas.
Dėl nesusipratimų ir streso darbe šiam žmogui smarkiai pakilo kraujospūdis, net gavo nedarbingumo lapelį.
Įstatymų nepaisymas – norma?
Dabartinis „Kemi” Kauno skyriaus serviso vadovas Robertas Tiška mums patvirtino, kad per bandomąjį laikotarpį A.Janėnas drausminių nuobaudų ar pastabų neturėjo. Todėl dar labiau kyla klausimas, kodėl norima jo atsikratyti? Pats A.Janėnas šventai įsitikinęs, kad taip elgiamasi dėl jo visuomeninės „skaldomosios” veiklos, nes jis yra buvęs Kauno darbininkų sąjungos vadovas. Ir dabar automechanikas stengiasi įrodyti, kad darbdaviai privalo žmones aprūpinti reikiama įranga, turi būti užtikrinta darbo sauga. „Dėl to staiga pasidariau „blogas”, nors negeriu alkoholio ir net nerūkau, todėl dėl darbo drausmės ar kitokių pažeidimų prie manęs prikibti negalima”, – sako A.Janėnas. Įsitikinęs savo teisumu, žmogus pagalbos paprašė Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriuje, kurio juristai patarė kreiptis į Vilnių – pagrindinę serviso įmonę.
Iš Vilniaus atvykusi personalo skyriaus darbuotoja lyg ir pritarė A.Janėno pareiškimui, kuriame, remiantis LR Darbo kodekso 125 straipsniu, prašoma išmokėti kompensaciją už penkių mėnesių ikipensinį laikotarpį. Tai susidarytų apie 4000 litų. Rimtai firmai, atrodytų, ne tokia didelė suma. „Tai būtų buvęs bene pirmas Lietuvoje atvejis, kai darbovietė sutiko darbuotojui išmokėti tokią kompensaciją”, – dar kartą užsukęs į redakciją teigė A.Janėnas. Tačiau, matyt, taip neįvyks, nes toks prašymas atmestas, nes laukiama sugrįžtančio generalinio direktoriaus.
Kartu atsivertėme Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurios 48 straipsnyje aiškiai parašyta: „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju”. Ar darbdaviai kada nors atsiverčia Pagrindinį mūsų įstatymą, ar principingai kontroliuojamas jo vykdymas?
Gal sudrausmins Europa
Pavojinga situacija darbo rinkoje susidomėjo Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra, kuri atkreipia valstybių, ypač neseniai įstojusių į ES, dėmesį, kaip sumažinti stresą darbe. Su tuo labai susiję bauginimai, dėl kurių darbdaviai vėliau patiria daug nuostolių. Bauginimų darbe prevencija užsiima net Europos Komisija, paskelbusi Naujosios sveikatos ir saugos darbe komunikatą.
Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto dr. Vilija Malinauskienė spaudoje teigė, kad bauginimu darbo vietoje vadiname pavojų sveikatai ir saugai keliantį, pasikartojantį nepagrįstą elgesį, nukreiptą į darbuotoją ar jų grupę. Taip sukeliama grėsmė žmonių protinei ar fizinei sveikatai. Kol kas tyrimai Europos Sąjungoje nedžiugina, nes nustatyta, kad 9 proc. arba apie 12 milijonų Europos gyventojų per metus patiria tokių bauginimų.
Europos Tarybos direktyvoje nurodoma, kad darbdavys privalo užtikrinti, kad pavaldiniai nepatirtų žalos dėl darbo, taip pat – bauginimo. Šiuo metu Lietuvoje rengiamas Antibulingo (nebauginimo) įstatymas, kuris papildys jau galiojantį Lygių galimybių įstatymą.
Julius Lenčiauskas