Konstitucinis Teismas vakar paskelbė nusprendęs, kad naujas jo narys teisėjas Romualdas Kęstutis Urbaitis į pareigas paskirtas nepažeidžiant įstatymų
Buvusio Aukščiausiojo Teismo teisėjo R.K.Urbaičio paskyrimo į Konstitucinį Teismą teisėtumu buvo suabejoję Seimo nariai iš Liberaldemokratų frakcijos. Jie kovo pabaigoje kreipėsi į Konstitucinį Teismą ir išreiškė abejones, ar įstatymams bei Konstitucijai neprieštarauja Prezidento dekretas ir du Seimo nutarimai dėl R.K.Urbaičio paskyrimo.
Prezidentui nereikėjo gauti patarimo
Seimo narių grupei užkliuvo kovo 17 dienos Prezidento Valdo Adamkaus dekretas, kuriuo šalies vadovas Seimui teikė atleisti R.K.Urbaitį iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų. Pareiškėjų nuomone, Prezidentas, teikdamas Seimui spręsti Aukščiausiojo Teismo teisėjų paskyrimo ar atleidimo iš pareigų klausimus, privalo turėti Teismų tarybos patarimą, tačiau V.Adamkus į Teismų tarybą dėl kandidato į Konstitucinį Teismą atleidimo iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų nebuvo kreipęsis.
Pareiškėjai teigė, kad, atsižvelgus į Konstitucijoje nustatytą teismų, tarp jų ir Aukščiausiojo Teismo, formavimo tvarką, Konstitucijoje nurodytos specialios teisėjų institucijos, tai yra Teismų tarybos, patarimo nebuvimas buvo konstitucinė kliūtis Prezidentui išleisti minėtą dekretą bei pateikti šį dekretą svarstyti Seimui. Todėl, į Teismą besikreipusių Seimo narių nuomone, dekretas prieštaravo Konstitucijai tiek pagal turinį, tiek pagal priėmimo tvarką.
Tačiau Konstitucinis Teismas konstatavo, kad skiriant Konstitucinio Teismo teisėjus, pagal Konstituciją, atitinkamus įgaliojimus turi tik teisėjo kandidatūrą Seimui teikiantis Prezidentas, Seimo Pirmininkas arba Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir Seimas, priimantis sprendimą dėl pateiktojo kandidato skyrimo Konstitucinio Teismo teisėju. Pagal Konstituciją, jokia institucija, joks pareigūnas neturi įgaliojimų paneigti ar riboti šių įgaliojimų. Tad prieš priimdamas sprendimą, Prezidentas neturėjo kreiptis patarimo į Teismų tarybą, o ši institucija, pagal Konstituciją negalėjo Prezidentui patarti dėl to.
Darbą pradeda tik prisiekęs
Seimo narių grupė taip pat buvo suabejojusi, ar Seimas, kovo 15 dienos nutarimu paskirdamas R.K.Urbaitį Konstitucinio Teismo teisėju prieš tai neatleidęs jo iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, nepažeidė Konstitucijos. Tuo pačiu, Seimo narių grupės nuomone, Seimas galėjo pažeisti Konstituciją ir kovo 17 dieną priimtu nutarimu, kuriuo atleido R.K.Urbaitį iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, kadangi jau ankstesniu nutarimu buvo pažeista sprendimų priėmimo tvarka.
Tačiau Konstitucinis Teismas vakar pareiškė, kad ir šiedu Seimo nutarimai Konstitucijos nepažeidė. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad, pagal Konstituciją, paskirtasis Konstitucinio Teismo teisėjas, kol jis nėra nustatyta tvarka prisiekęs Seime, dar neina Konstitucinio Teismo teisėjo pareigų – šias pareigas iki priesaikos eina kadenciją bebaigiąs teisėjas. O kandidatas į Konstitucinio Teismo teisėjus iki priesaikos neprivalo būti nutraukęs bet kokių ankstesnių darbinių santykių.
Todėl Seimas, paskirdamas R.K.Urbaitį Konstitucinio Teismo teisėju, prieš tai neatleidęs jo iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, nepažeidė Konstitucijos. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad, Prezidentas turi konstitucinę pareigą teikti Seimui, o Seimas – konstitucinę pareigą šį paskirtąjį Konstitucinio Teismo teisėją atleisti iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų iki naujojo Konstitucinio Teismo teisėjo priesaikos Seime.
Paskyrė tik antru balsavimu
Šią bylą nagrinėjo tik septyni iš devynių Konstitucinio Teismo teisėjų. Ją nagrinėjant nedalyvavo pats R.K.Urbaitis bei dar viena naujoji teisėja – Toma Birmontienė. Oficialiai abu šie teisėjai atostogauja. Konstitucinis Teismas gali dirbti, jeigu jo sudėtyje yra bent šeši teisėjai.
Dabar, užvertus šią Seimo narių grupės inicijuotą bylą, galima teigti, kad užsitęsęs Konstitucinio Teismo atnaujinimo procesas jau yra galutinai baigtas. Konstitucinio Teismo sudėtis atnaujinama kas treji metai, pakeičiant tris devynerių metų kadenciją pradirbusius teisėjus trimis naujais. Po vieną kandidatą į teisėjus Seimui siūlo Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Kovo mėnesį prasidėjęs Teismo atnaujinimo procesas kiek užstrigo, kai Seimas pirmu slaptu balsavimu atmetė V.Adamkaus pasiūlytos T.Birmontienės kandidatūrą. Formalia priekaištų T.Birmontienei priežastimi tapo jos Maskvoje prieš 15 metų apginta disertacija, iš tuometinės sovietinės propagandos pozicijų vertinanti sovietų milicijos kūrimąsi Lietuvoje ir pokario ginkluotą kovą už Lietuvos laisvę, taip pat primintas jos tėvo priklausymas sovietinio saugumo – NKVD – daliniui.
Nepaisydamas Seimo priešiškumo šiai kandidatei, Prezidentas dar kartą jam pasiūlė tą pačią kandidatę ir antru balsavimu nedidele balsų persvara T.Birmontienė vis dėlto buvo paskirta į šias pareigas. R.K.Urbaičio kandidatūrą Seimui buvo pasiūlęs Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Vytautas Greičius, o trečios naujokės, Ramutės Ruškytės, dėl kurios Seimui nekilo jokių abejonių – parlamento Pirmininkas Artūras Paulauskas.
Arūnas Ivaškevičius