Moterų suvažiavimo koordinatorė atremia kaltinimus, esą forumas – nedemokratiškas

Lietuvos moterų suvažiavimo koordinatorė, Vilniaus moterų namų prezidentė Lilija Vasiliauskienė tvirtina, jog suvažiavimas siekia vykdyti valstybės politiką, o reprodukcijos politikai besipriešinantys katalikų judėjimai esą laikosi antidemokratinės pozicijos.

Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė suvažiavimą vadino nedemokratišku ir kritikavo rezoliucijos projektą.

„IV Lietuvos moterų suvažiavimas remia valstybę ir nori jos politiką padaryti žinomą bei įgyvendinamą. Rezoliucija norime įvardinti konkrečią sveikatos apsaugos sritį, nes reprodukcija yra sudėtinė ir nedaloma moters teisių dalis“, – po rezoliucijos priėmimo Eltai sakė L. Vasiliauskienė. – Negalima sakyti, kad mes elgiamės nedemokratiškai, tai katalikų organizacijos, pasisakančios prieš šią politiką, vykdo antidemokratinę politiką“.

Pasak jos, Lietuva be išlygų pritarė 1995 metais Jungtinių Tautų priimtai Pekino platformai, kurios sudėtine dalimi yra moters reprodukcijos teisė, taip pat kitiems 2000 metais ir 2005-aisiais vykusių pasaulinių konferencijų moterų klausimais dokumentams.

Todėl, L. Vasiliauskienės tvirtinimu, suvažiavimas rezoliucijos pagalba nori vykdyti valstybės politiką.

ELTA primena, jog suvažiavimo metu ketinamą priimti rezoliucijos projektą kritikavo Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, siūliusi projekto pataisas ir, jos žodžiais, buvusi aprėkta, „kad čia ne ta vieta, kur visi gali siūlyti savo pataisas“.

Šeštadienį vykęs IV Lietuvos moterų suvažiavimas be pataisų priėmė rezoliucijos projektą, tačiau įgaliojo Lietuvos moterų suvažiavimo organizacinį komitetą ir Nacionalinio konsultacinio moterų forumo valdybą per mėnesį išnagrinėti visus konferencijos metu pateiktus siūlymus bei patvirtinti galutinį rezoliucijos variantą. Prieš tokį pasiūlymą balsavo 8 moterys, 15 susilaikė.

Lietuvos moterų suvažiavimo regionų koordinatorės L. Vasiliauskienės teigimu, ši rezoliucija yra kolektyvinio darbo vaisius, mat sudaryta iš visose Lietuvos apskrityse vykusių moterų konferencijų priimtų rezoliucijų.

„Tai kolektyvinio darbo rezultatas. Ji priimta 11 kartų, mat kiekvienos konferencijos apskrityse metu ji buvo patvirtinama, todėl suvažiavimo metu didelėms diskusijoms nebuvo prasmės“, – sakė Vilniaus moterų namų prezidentė.

Rezoliucijos projekte konstatuojama, kad „moterys sudaro daugiau kaip pusę Lietuvos visuomenės ir yra geriau išsilavinusios nei vyrai, tačiau jų sukauptas pilietinis ir politinis potencialas bei kompetencija yra nepakankamai efektyviai panaudojami siekiant valstybės tikslų“.

Dokumente taip pat rašoma, jog valstybei stinga nuoseklios ir efektyvios politikos faktinei moterų padėčiai gerinti, o nacionalinė lyčių lygybės politika neturi vietinio lygmens.

Todėl šiuo dokumentu siūloma sukurti nacionalinę lyčių lygybės įgyvendinimo strategiją, savivaldybėse įkurti už lyčių lygybę atsakingas institucijas, siekti proporcingo lyčių atstovavimo savivaldybių administracijose ir ypač tarp vadovų, įvesti ne mažesnes kaip 40 proc. kvotas partijų sąrašuose.

Rezoliucijoje taip pat siūloma smurtą prieš moteris pripažinti ne socialine, o žmogaus teisių problema, sukurti valstybinę smurto prieš moteris šeimoje įveikimo strategiją.

Valstybės biudžetas, anot dokumento, turi būti sudaromas atsižvelgiant į abiejų lyčių poreikius. Be to, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai siūloma pavesti žiniasklaidos stebėseną siekiant užkirsti kelią diskriminacijos apraiškoms ir lyčių stereotipų dominavimui.

Ginčijamoje rezoliucijos projekto dalyje rašoma, jog reikia tobulinti sveikatos politiką daugiau dėmesio skiriant moterų reprodukcinei sveikatai, sukurti reprodukcinės sveikatos strategiją ir priimti reprodukcinės sveikatos įstatymą.

Praėjusią kadenciją Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijai vadovavusi V. Aleknaitė-Abramikienė siūlė iš projekto išbraukti žodžius „reprodukcija“ ir taip plačiau interpretuoti su moterų sveikata susijusias problemas, ne vien kontracepciją.

Tačiau, L. Vasiliauskienės teigimu, reprodukcija nėra tik kontracepcija, tai – ir teisė į pasirinkimą. Abortai, anot jos, nelaikomi šeimos planavimo politika ir į šią sąvoką neįeina.

Po rezoliucijos priėmimo V. Aleknaitė-Abramikienė tvirtino „nieko kita ir nesitikėjusi“, nes dauguma moterų nežino, kas yra Pekino platforma, kurią sudaro apie 200 puslapių nuostatų.

Anot jos, net ir balsavimu priėmimus rezoliuciją galima būtų ją kvestionuoti, mat moterims nebuvo paviešinti visi siūlymai, kaip reikėtų taisysi šį dokumentą.

Konferencijos dalyvių sprendimas galutinį rezoliucijos dokumentą priimti siaurame moterų forumo valdybos rate V. Aleknaitei-Abramikienei pasirodė keistas. „Sprendimas keistas ir tiek. Kaip moterų valdyba nuspręs, taip ir bus. Parlamentinėse grupėse bent jau pažįsti kitus ir už sprendimų nevykdymą gali nubausti, o valdybos sprendimams įtakos kitos suvažiavimo dalyvės neturės“, – sakė parlamentarė.

Paklausta apie būgštavimus, esą į pasiūlymus gali ir nebūti atsižvelgta, L. Vasiliauskienė pažymėjo, kad „jei rezoliucija tokia ir liks, nebus blogai“.

2005-08-27 18:00

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.