Moterų suvažiavimas – nedemokratinis, tvirtina V. Aleknaitė-Abramikienė

Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė piktinasi, kad IV Lietuvos moterų kongresui stinga demokratijos.

„Tai yra užčiauptų burnų suvažiavimas. Aš nedalyvavau rengiant šį suvažiavimą, nes tai labiau nevyriausybinių organizacijų veikla, tačiau inicijavau rezoliucijos projekto pataisas, – Eltai sakė V. Aleknaitė-Abramikienė. – Šiandien mane Lilija Vasiliauskienė (Lietuvos moterų suvažiavimo regionų koordinatorė – ELTA) aprėkė, kad čia ne ta vieta, kur visi gali siūlyti savo pataisas”.

Pasak Seimo Valstiečių ir naujosios demokratijos frakcijos narės, vienos iš organizacinio komiteto narių Rimos Baškienės, siūlomas rezoliucijos dokumentas yra tik projektas, todėl nuomonių įvairovė turėtų būti priimtina, tačiau jai, kaip ir konservatorei, esą buvo pasakyta, kad nei diskusijų, nei pataisų nebus.

Seimo narės žodžiais, suvažiavimu darbas nesibaigia, todėl dabar siūlomą rezoliucijos projektą būtų galimą priimti tik kaip „pagrindą, pagal kurį, atsižvelgus į visus siūlymus, būtų rengiama rezoliucija”.

V. Aleknaitės-Abramikienės siūlomoms pataisoms, anot R. Baškienės, gal ir nebūtų pritarta, tačiau IV Lietuvos moterų suvažiavimo organizaciniam komitetui ir Nacionalinio konsultacinio moterų forumo valdybai turi būti leista siūlyti įvairius dokumento variantus.

Pataisų iniciatorė tikino įspėjusi organizacinio komiteto vicepirmininkę Ramunę Trakymienę, kad dokumentai, kurie bus priimti suvažiavime nebalsuojant, negalios.

V. Aleknaitės-Abramikienės teigimu, ji suprantanti, kad suvažiavimui nereikia jokio chaoso ar ginčų, tačiau ji tvirtai apsisprendusi ir toliau teikti pataisas.

„Suprantu, kad suvažiavimui nereikia jokio chaoso ar ginčų, bet tikrai teiksiu pataisas. Jų projektą dalyvėms dalinau pati kaip Sąjūdžio boikoto metu, kviečiau ir kitas moteris man padėti, bet jos bijo”, – sakė pataisų iniciatorė.

Rezoliucijos projekte konstatuojama, kad „moterys sudaro daugiau kaip pusę Lietuvos visuomenės ir yra geriau išsilavinusios nei vyrai, tačiau jų sukauptas pilietinis ir politinis potencialas bei kompetencija yra nepakankamai efektyviai panaudojami siekiant valstybės tikslų”.

Dokumente taip pat rašoma, jog valstybei stinga nuoseklios ir efektyvios politikos faktinei moterų padėčiai gerinti, o nacionalinė lyčių lygybės politika neturi vietinio lygmens.

Žiniasklaida, anot projekto, skiria nepakankamai dėmesio lyčių klausimams ir neigiamų stereotipų eliminavimui.

Todėl šiuo dokumentu siūloma sukurti nacionalinę lyčių lygybės įgyvendinimo strategiją, savivaldybėse įkurti už lyčių lygybę atsakingas institucijas, siekti proporcingo lyčių atstovavimo savivaldybių administracijose ir ypač tarp vadovų, įvesti ne mažesnes kaip 40 proc. kvotas partijų sąrašuose.

Rezoliucijoje taip pat siūloma smurtą prieš moteris pripažinti ne socialine, o žmogaus teisių problema, sukurti valstybinę smurto prieš moteris šeimoje įveikimo strategiją.

Valstybės biudžetas, anot dokumento, turi būti sudaromas atsižvelgiant į abiejų lyčių poreikius. Be to, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai siūloma pavesti žiniasklaidos stebėseną siekiant užkirsti kelią diskriminacijos apraiškoms ir lyčių stereotipų dominavimui.

Ginčijamoje rezoliucijos projekto dalyje rašoma, jog reikia tobulinti sveikatos politiką daugiau dėmesio skiriant moterų reprodukcinei sveikatai, sukurti reprodukcinės sveikatos strategiją ir priimti reprodukcinės sveikatos įstatymą.

Praėjusią kadenciją Seimo šeimos ir vaiko reikalų komisijai vadovavusi V. Aleknaitė-Abramikienė siūlo iš projekto išbraukti žodžius „reprodukcija” ir taip plačiau interpretuoti su moterų sveikata susijusias problemas.

„Šios rezoliucijos nuostatos paremtos Pekino platformos dokumentais, kurie susiję su gimstamumo reguliavimu ir daugiausiai dėmesio skiria moterų reprodukcijai. Manau, kad moterų sveikata yra platesnė sąvoka nei kontracepcija”, – sakė konservatorė.

Rezoliuciją suvažiavimo dalyvės ketina priimti po to, kai visiems Lietuvos regionams atstovaujančios moterys pristatys ataskaitą apie moterų pažangą per 15 nepriklausomybės metų tokiomis temomis: skurdas, švietimas ir lavinimas, smurtas, sveikata, ekonomika, instituciniai mechanizmai, sprendimų priėmimas, žmogaus teisės, visuomenės informavimo priemonės, mergaitė, aplinka, instituciniai ir finansiniai susitarimai.

2005-08-27 14:25

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.