Analitikai: Rusija be tikslo dreifuoja naftos dolerių jūroje

Rusija paskęs doleriuose, nes pagrindinės šalies eksporto prekės – naftos kainos sparčiai auga. Tai verčia vyriausybės politikos kūrėjus permąstyti savo prielaidas, kad aukso gysla bus trumpalaikė.

Tarptautinis investicinis bankas „Goldman Sachs” prognozuoja, jog ateinančiais metais naftos kainos gali išsilaikyti didesnės negu 60 JAV dolerių už barelį, o analitikai teigia, kad Rusija neturi aiškaus plano, ką daryti su tokiais didžiuliais turtais.

Dar daugiau nerimo kelia dideli mokesčiai Rusijoje naftos bendrovėms. Analitikai teigia, kad jie neatitinka naujų aplinkybių ir gali sulėtinti naftos eksporto pajėgumų didinimo tempą.

Iki šiol pagrindinė Rusijos vyriausybės strategija dėl naftos eksporto pajamų buvo atidėti kiek įmanoma daugiau lėšų į Stabilumo fondą, kuris šių metų pabaigoje išaugs iki 50 mlrd. JAV dolerių.

„Manau, diskusijų tema pasikeitė. Anksčiau vyravo mintis, kad, kol kainos yra didelės, reikia surasti būdų, kaip makroekonomikos politikos pagalba pasiruošti kainų smukimui, – sakė Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas Rusijoje Džonas Litvakas (John Litwack). – Pastaraisiais metais didelių ilgalaikių naftos kainų prognozės sustiprėjo”.

Rusija jau panaudojo 15 mlrd. JAV dolerių iš Stabilumo fondo ir anksčiau nustatyto laiko grąžino skolą Paryžiaus klubo nepriklausomiems kreditoriams. Kitąmet taip pat ketinama grąžinti dalį skolos.

Vyriausybė, kurios kitų metų biudžeto projektas yra parengtas remiantis 40 JAV dolerių už barelį naftos kainų prognoze, numato, kad kitais metais Stabilumo fondas išaugs iki beveik 80 mlrd. JAV dolerių, tačiau ekonomistai tikina, jog ši prognozė yra konservatyvi.

„Mes kalbame apie Stabilumo fondą, kuris gali išaugti iki 100 mlrd. JAV dolerių, – sakė „Troika Dialog” vyriausiasis ekonomistas Jevgenijus Gavrilenkovas. – Jie tikrai nežino, kaip išleisti visus šiuos pinigus”.

Vienas iš didžiausių iššūkių Rusijos vyriausybei yra tai, kad po griežtesnio mokesčių režimo naftos pelnui įvedimo pernai dabar beveik visos naftos pajamos plaukia tiesiai į valstybės iždą.

Finansų ministro Aleksejaus Kudrino vadovaujami liberalai vyriausybėje kol kas sugebėjo atremti bandymus „pravalgyti” fondą, nors ateinančių metų biudžeto projekte numatyta padidinti išlaidas pensijoms, sveikatos priežiūrai ir švietimui.

Atrodo, yra nedaug šansų, kad Kremlius sumažins mokesčių naštą naftos pramonei, kurios didžioji dalis vis dar yra sutelkta privačiose rankose, nepaisant kompanijos „Jukos” svarbiausios dalies nacionalizavimo.

„Jie (vyriausybė) nori išlaikyti šių lėšų kontrolę. Idėja padidinti mokesčius naftos kompanijoms buvo dalis pasikeitusio požiūrio į verslą”, – teigė J. Gavrilenkovas.

Dėl to privačios naftos kompanijos negali pasinaudoti naftos kainų bumu ir pelną investuoti į sektoriaus plėtrą.

„Esant tokioms kainoms naftos kompanijos turėtų disponuoti fondais, kurie padengtų didelę dalį investicijų. Tačiau jie negauna papildomų pajamų. Mokesčių našta yra nepakeliama”, – teigė ABN AMRO rinkos ekonomistas Zoltas Papas (Zsolt Papp).

„Nujaučiu, kad Rusija nesugebės visiškai pasinaudoti didelių naftos kainų nauda. Šalis turi padidinti eksporto ir gavybos pajėgumus, tačiau šiuo metu ji negali didinti gavybos taip sparčiai kaip Persijos įlankos šalys”, – kalbėjo analitikas.

2005-08-27 11:55

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.