Į santuoką garbaus amžiaus porą stūmė pranašiški ženklai

Pajuto gyvenimo pilnatvę

Amžius meilei – ne kliūtis. Tai gali patvirtinti Rokiškio rajono Konstantinavos kaimo gyventojas 79 metų Petras Čiučelis.

Prieš ketverius metus našlys į namus parsivedė naują žmoną.

Jo išrinktąja tapo nuo jaunystės pažįstama aštuntą dešimtį įpusėjusi rokiškietė.

Antrą kartą santuokos įžadus bažnyčioje davęs senolis dabar sakė mėgaująsis ramiu gyvenimu ir jį suprantančia sutuoktine.

Daugiau kaip 40 metų našle buvusi jo antroji pusė taip pat negalėjo atsidžiaugti susuktu nauju šeimyniniu lizdeliu.

Moteris prisipažino tik dabar pajutusi tikrąją gyvenimo pilnatvę.

Mirusi žmona liepė negyventi vienam

Antrajai santuokai P.Čiučelis ryžosi ne tik todėl, kad gyvenimo saulėlydyje norėjo greta jausti artimą žmogų.

Kitą moterį parsivesti į namus paskatino ir pati velionė žmona, sapne sutuoktinį paraginusi neleisti dienų vienam.

Vyras pasakojo lyg šiandien atsimenantis, kaip praėjus nuo žmonos mirties pusmečiui jam vieną naktį prisisapnavo velionė.

„Ėjau su kibirais pas karves ir pievoje sutikau Moniką.

Nieko daug ji man nesakė, tik pažiūrėjo ir pratarė: „Negyvenk vienas”, – iki šiol aiškiai keistą sapną prisimena P.Čiučelis.

P.Čiučelio žmona Monika mirė prieš septynerius metus būdama 71-erių.

Diabetu sirgusi moteris patyrė kojos traumą, kuri netikėtai komplikavosi, ir M.Čiučelienė ligoninėje užgeso per dvi savaites.

Taip tris vaikus užauginęs P.Čiučelis netikėtai savo sodyboje liko gyventi vienas.

„Per Monikos mirties metines su vaikais aptarėme ką daryti. Sodybos Konstantinavoje palikti nenorėjau, todėl, prisiminęs sapną, vaikams prasitariau ieškosiąs kitos žmonos”, – pasakojo senolis.

Geras gyvenimas – tik prieš mirtį

Dabar jau 75 metų sulaukusią Genovaitę Žemaitienę P.Čiučelis sakė pažinojęs nuo jaunumės.

Gretimame kaime gyvenusi moteris buvo ir gera M.Čiučelienės draugė. Šeimas sukūrusios moterys bendraudavo retai, tačiau apie svarbiausius viena kitos gyvenimo įvykius visuomet žinojo.

Gerus pusantrų metų našlavęs P.Čiučelis kartą netikėtai G.Žemaitienę susitiko prie prekybos centro Rokiškyje.

Su dukra ir anūkėmis Rokiškyje gyvenusi moteris taip pat buvo našlė.

Jos vyras buvo miręs jau prieš 42 metus.

„Tąkart tik persimetėme keliais žodžiais. Apie antrąją santuoką nebuvo ir minčių. Buvau pernelyg prisikentėjusi dėl nelaimingos santuokos”, – pasakojo G.Žemaitienė.

Visą gyvenimą daug ir sunkiai dirbusi moteris sakė kaskart prisimindavusi vienos būrėjos pranašystę, kurią išgirdo Obelių geležinkelio stotyje būdama 28 metų.

„Ji man išpranašavo, kad gyvenimas bus sunkus, o pagerės tik prieš mirtį”, – būrėjos žodžius iki šiol prisimena moteris.

Kad vis dėlto sulauks geresnių dienų, moteriai vilties teikdavo ir jos krikšto motina, nuolat sapne girdėdavusi balsą, sakantį, kad jos krikšto dukters laukia puiki ateitis.

Bijojo būti paniekinti

Tačiau, anot G.Žemaitienės, gyvenimas bėgo, o ji vis vargo. Iš pradžių viena užaugino vaikus, susitaupė pinigų butui, sodui. Vėliau augino anūkus, todėl sakė net neįsivaizdavusi, ką reiškia gyventi sau.

Ar būtų patys susiėję artimam bendravimui, G.Žemaitienė sakė nežinanti.

Tačiau abu vienišus pagyvenusius žmones supiršo bendra pažįstama, keliskart abu pakvietusi į svečius.

Nusprendę kartu apsigyventi, G.Žemaitienė ir P.Čiučelis sakė iš pradžių negalvoję tuoktis.

Tačiau abu jie buvo susiję su tarnyste bažnyčiai: moteris giedojo chore, vyras patarnaudavo klebonui per mišias.

„Gyvendami kartu nesusituokę būtume jautęsi pažeminti ir atstumti”, – „Panevėžio rytui” santuokos priežastį atskleidė P.Čiučelis.

Pranašystės išsipildė

Priimti santuokos sakramento G.Žemaitienė ir P.Čiučelis nuvyko tik su dviem liudininkais. Vestuvių puota įvyko po savaitės, kai į jaunavedžių sodybą suvažiavo jų abiejų vaikai ir šio įvykio atšvęsti, ir susipažinti.

Civilinės santuokos G.Žemaitienė ir P.Čiučelis neregistravo. Anot G.Žemaitienės, ji suprantanti, kad visuomenės akyse gali atrodyti P.Čiučelio sugyventine, tačiau moteriai tai nesvarbu.

„Tuoktis civilinės metrikacijos biure mums abiem atrodė pernelyg keista, lyg žmonių juokinimas – juk abiem jau buvo aštunta dešimtis”, – apsisprendimą pasitenkinti tik bažnytine santuoka paaiškino G.Žemaitienė.

Moteris sakė tik pradėjusi gyventi su P.Čiučeliu supratusi, ką reiškia gyventi sau.

„Manau, kad toks gyvenimas ir yra Obelių burtininkės pranašysčių ir krikšto motinos sapnų išsipildymas”, – sakė moteris.

Diana Makšimienė,

www.panrytas.lt

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.