Gamtos stichijos vėl grasina Europai

Tragiški įvykiai atskleidė, kad net turtingiausios šalys nėra visiškai pasirengusios stichinėms nelaimėms

Šios vasaros pabaiga Europoje paženklinta dešimčių žmonių žūtimis ir milžiniškais nuostoliais, kuriuos sukėlė gamtos stichijos šėlsmas. Neįprastai ilgi lietūs, patvinusios upės, o kai kur – sausros sukelti gaisrai, pasaulio mokslininkus vėl privertė kalbėti apie jau prasidėjusį globalinį atšilimą.

Klimato kaita – esminis klausimas

Jungtinių Tautų aplinkosaugos agentūros direktorius Klausas Tiopferis teigia, kad randama ryšių tarp šią vasarą Europą užklupusių stichijų ir klimato pasikeitimo. „Klimatas jau keičiasi”, – dienraščiui „Financial Times” pažymėjo jis, sakydamas, kad būtina mažinti anglies dioksido išmetimą į atmosferą.

Mokslininkai pažymi, kad per pastaruosius 50 metų Pietų Europoje vis sausiau, Šiaurės Europoje vis dažnesnės stiprios liūtys. Kompiuteriniai modeliai rodo, kad ateityje Žemėje po truputį kils temperatūra ir mažės vandens. Tai gali sukelti papildomus efektus. Ne visi sutinka, kad taip yra tik dėl didėjančio anglies dioksido kiekio atmosferoje.

Didžiosios Britanijos pirmininkavimo Europos Sąjungai metu klimato kaita bus vienas pagrindinių klausimų, kuriuos britai nori pradėti spręsti.

Prognozės skiriasi

Globalinį klimato atšilimą rodo faktas, kad per XX amžių vidutinė oro temperatūra pakilo 0,6 laipsnio. Lietuvoje – 0,7 laipsnio. Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) prognozuoja, kad nuo 1990 metų iki 2100 metų vidutinė viso Žemės rutulio temperatūra pakils 1,4 – iki 5,8 laipsnio Celsijaus, vandens lygis – 9-88 cm.

Vieni mokslininkai viliasi, kad per XXI amžių temperatūra padidės 2-3 laipsniais. Niūresnės prognozės skelbia, kad per šimtmetį pasidarys net 4-5 laipsniais šilčiau. Jeigu išsipildytų pastaroji, imtų tirpti Arkties ledynai, kurie vasarą ištirptų, o žiemą vėl susidarytų. Tai smarkiai paveiktų vandenynų tėkmes, darytų įtaką atmosferai.

Pasaulio valstybės 1997 metais pasirašė Kioto susitarimą (jo tikslas – sumažinti globalinį atšilimą, ribojant anglies dvideginio išmetimą į atmosferą), tačiau dalis mokslininkų abejoja, ar tai išgelbės žmoniją nuo atšilimo.

Lietuviai turi gerą galimybę įsitikinti, jog vis šilčiau ir mūsų šalyje. Dar XX amžiaus pradžioje Baltijos jūra užšaldavo po kelis kartus per dešimtmetį. Paskutinis kartas užfiksuotas 1963 metais. Tuomet užšalo net 90 proc. jūros paviršiaus.

Lietuvoje lijo 4 paras

Neįprastai daug šį rugpjūtį lijo ir Lietuvoje, tačiau klimatologė Audronė Galvonaitė „Kauno dienai” sakė, kad išskirtinių reiškinių neįžvelgta.

„Lietuvą buvo pasiekęs pietinis ciklonas, kuris sukelia gausius kritulius. Tik šį kartą tai užtruko ilgiau nei paprastai. Dažniausiai lietūs būna trumpesni, jie tęsias 1-2 paras ar tik kelias valandas. Šį kartą lijo net 4 paras iš eilės, tai buvo netikėta”, – sakė ji.

Klimatologė priminė, kad visai neseniai Europa buvo patyrusi panašių stichijų išbandymus. „Užtenka prisiminti 2002 metus, kai pas mus buvo sausra, o Vokietija, Lenkija, Čekija kentėjo nuo potvynių. Dabar šie reiškiniai vėl pasikartojo, tik dabar jie grėsmingesni, su stichijos požymiais. Žinoma, kad tai susiję su globaliniu atšilimu, dėl kurio atmosferoje susiformuoja aktyvesni reiškiniai. Negalima sakyti, kad liūčių, potvynių, taifūnų yra daugiau, tačiau jie padaro didesnę žalą”, – aiškino A.Galvonaitė.

Šveicarijoje vėlavo įspėjimo sistema

Jungtinių Tautų tarptautinės strategijos katastrofų sumažinimui skyriaus vadovas Salvatorė Bricenas šią savaitę kritikavo Šveicariją, kurioje žuvo keli žmonės.

„Tai, kas vyksta Šveicarijoje ir Centrinėje Europoje, primena, kad mes esame lengvai pažeidžiami gamtos katastrofų, todėl turime būti pasirengę sutikti jas. Potvyniai vyksta ne tik Siera Leonėje ar Indijoje, tai atsitinka ir Europoje, todėl jos žmonės turi būti pasirengę”, – teigė jis.

Anot S.Briceno, neįmanoma išvengti audrų ir potvynių, tačiau reikia padidinti galimybes juos išgyventi, tapti mažiau pažeidžiamiems. S.Bricenas buvo nustebęs, kai sužinojo, jog Šveicarijoje apie potvynį gyventojai buvo informuoti tik 2 valandą ryto, kai jų namus jau sėmė vanduo.

„Ankstyvo įspėjimo sistema veikė blogai. Pavojaus signalas vėlavo, nes kažkas blogai atliko savo darbą. Prancūzijoje ir Vokietijoje įspėjimo sistema veikė geriau”, – sakė jis. Anot S.Briceno, Šveicarijoje iki šiol namai statomi ten, kur jie gali būti apsemti.

„Šveicarai yra pripratę prie nemalonių oro sąlygų Alpėse. Todėl baisu, kad šioje šalyje žmonės žūva dėl potvynių”, – sakė jis, turėdamas galvoje vieną tragišką įvykį. Viena 72 metų moteris žuvo, kai išėjo pasivaikščioti su šunimis palei upelį. Šis staiga virto nežmoniška srove, o jos pagautas medis stipriai partrenkė šveicarę.

Tikslios stichijų vietos nenumatomos

Klimatologė A.Galvonaitė nesutinka su teiginiu, kad šalys blogai pasirengusios gamtos katastrofoms. „Liūtys nebuvo netikėtos, tačiau nuo gamtos stichijos šėlsmo neapsisaugos ir turtingos valstybės. Neįmanoma numatyti konkrečios tokių įvykių vietos.

Sinoptikai prognozuoja reiškinius, mato artėjantį viesulą ar liūtinius kritulius, tačiau negalima pasakyti, kuriam darže jie iškris ar kuris miestas bus paskandintas. Panašiai buvo ir Lietuvoje. Mes negalėjome žinoti, kad Merkys per vieną dieną taip pakils. Dabar potvyniui rengiasi Čekija, kai kurios upės jau išsiliejusios, tačiau nežinoma, ar Praha bus apsemta”, – sakė klimatologė. Anot jos, Lietuvoje smarkių liūčių būna vos ne kasmet, tačiau jos trunka mažiau dienų.

Nelaimės kartojasi

Klimatologai pastebi, kad žmonės greitai užmiršta apie katastrofas, ir kas kartą nustemba, ištikus ekstremaliems pokyčiams.

Paskutinį kartą Europoje didžiuliai potvyniai buvo 2002 metais, kai jie nusiaubė Lenkiją, Vokietiją, Čekiją. Tada žuvo daugiau kaip šimtas žmonių.

Daugelis jau užmiršo, kad 2003 metais Europoje tvyrojo didžiuliai (38-40 laipsnių) karščiai, dėl kurių žuvo ar mirė daugiau kaip 15 tūkstančių žmonių. Daugelis mirusiųjų buvo pagyvenę žmonės. Tuomet labiausiai nukentėjo Prancūzija, kurioje dėl karščių mirė apie 10 tūkstančių žmonių, nors ir pradžių Vyriausybė skelbė tik apie 3 tūkstančius aukų.

Šiomis dienomis taifūnai jau kelia grėsmę Japonijos ir JAV gyventojams. Japonijoje vienas žmogus žuvo, Amerikoje žuvo du, be elektros liko 2 milijonai Floridos gyventojų.

Ir sausra, ir liūtys

Portugalijoje šiemet sausra buvo didžiausia nuo 1945-ųjų. Per gaisrus iki savaitės vidurio žuvo 15 žmonių, tarp jų – 10 ugniagesių, ir sudegė daugiau kaip 100 gyvenamųjų namų bei 500 ūkinių pastatų. Dėl gaisrų pelenais virto apie 180 tūkst. hektarų miško.

Per pastarąsias 10 dienų per potvynius ir audras Rumunijoje žuvo mažiausiai 28 žmonės. Šveicarijoje per potvynius žuvo mažiausiai šeši žmonės. Dėl liūčių Alpių upeliai virto siautulingais srautais, o ežerai išsiliejo iš krantų. Alpėse nutrūko traukinių ir automobilių eismas, daugelyje rajonų buvo evakuoti gyventojai ir turistai, uždarytos mokyklos.

Maždaug 2,5 tūkst. žmonių, tarp kurių yra ir turistų, buvo suteiktas laikinas prieglobstis civilinės gynybos objektuose ar kaimų ir miestelių viešbučiuose. Po nuošliauža žuvo du ugniagesiai gelbėtojai.

Vanduo kėlė grėsmę

Austrijoje dėl potvynių neveikė telefono ryšys, buvo problemų bandant susisiekti mobiliaisiais telefonais ir internetu. Šeši žmonės buvo sužeisti per sprogimą Roitės miestelyje, kai vanduo įstūmė namo duris, kuriame jie gyveno. Manoma, kad sprogimą sukėlė trumpas jungimas.

Vokietijoje buvo nutrauktas susisiekimas geležinkeliais ir automobilių magistralėmis, atkirsti keliai, vedantys į Bavarijos Garmišo – Partenkircheno kurortą.

Uždarius pagrindines geležinkelio linijas, sutriko traukinių eismas į Miuncheną ir iš jo. Vanduo vos nepasiglemžė devyniolikmetės merginos gyvybės – ją iš automobilio, kurį nuo kelio nuplovė vanduo, ištraukė sunkvežimio vairuotojas.

Prieš savaitę smarkios liūtys, kruša ir stiprus vėjas padarė daug nuostolių Maljorkoje bei Šiaurės rytų Ispanijos Kosta Bravos regione.

Katastrofas sukelia ir piktavaliai

Beje, kartais stichijų priežastys būna labai paprastos. Pavyzdžiui, kaip pranešė BBC, Portugalijoje per pastarąsias dienas buvo sulaikyti aštuoni įtariami miškų padegėjai, vienas iš jų – buvęs ugniagesys. Šiemet Portugalijoje jau buvo areštuota daugiau kaip 100 įtariamųjų padegimais.

Neabejojama, kad jie sulauks visuomenės paniekos. Per didžiulius gaisrus žmonės skubėjo į pagalbą gaisrininkams, patys padėdami išvynioti gesinimo žarnas ir talkindami visą parą.

Dainoras Lukas

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.