Pirma naujųjų mokslo metų savaitė daugelyje šalies mokyklų nebuvo šventiška. Prieš rinkimus visus pradinukus nemokamai maitinti užsimojusi Vyriausybė sukėlė tikrą sąmyšį. Nors audra pamažu rimsta, manoma, kad tikroji padėtis ims aiškėti po kelių mėnesių.
Mokyklų vadovai, pedagogai, moksleiviai, jų tėvai, miestų ir rajonų merai, savivaldybių darbuotojai šią savaitę patyrė nemažai streso dėl vienos, atrodytų, kilnios priežasties – nemokamo pradinukų maitinimo. Tik paskutinėmis rugpjūčio dienomis apsižiūrėta, kad lėšų skirta vien produktams įsigyti, o maisto gamybos sąnaudos užkrautos savivaldybėms ant pečių. Daug kur trūksta maisto gamybos įrenginių gerokai padidėjusiam valgytojų būriui pamaitinti, patalpų, kuriose moksleiviai galėtų papietauti. Maisto gamintojai, sudarydami valgiaraščius, suka galvas, kaip už tris litus pavalgydinti mokinukus, kad jie būtų sotūs ir sveiki. Košė su dešrele ir žiupsnelis daržovių – toks populiariausias praeinančios savaitės patiekalas mokyklose. Kai kurie mokinukai buvo priversti pietauti apie dešimtą valandą, nes vienu metu keliems šimtams moksleivių sutilpti vienoje valgykloje tiesiog neįmanoma. Kai kurie tėveliai, pamatę, ką jų atžaloms tenka patirti laukiant nemokamų pietų, suskubo raštu atsisakyti tokios „privilegijos”.
Kita vertus, įtampa pamažu slūgsta. Savivaldybės ieško lėšų primokėti už darbą maisto gamintojams ir tiekėjams, o šie geranoriškai sutinka palaukti. „Laikas parodys”, – taip nemokamo pradinukų maitinimo idėją vertino dauguma LŽ korespondentų kalbintų pedagogų ir savivaldybių darbuotojų.
Pažadėjo rasti lėšų
Pasak Vilniaus savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo Juliaus Skestenio, beveik visas pradinukų maitinimo problemas sostinėje pavyko išspręsti, esą liko tik kelios techninės. Iki mėnesio pabaigos savivaldybė žada rasti pinigų atsiskaityti su pietų gamintojais.
260 Vilniaus „Pelėdos” pradinės mokyklos mokinukų pavalgo per tris pertraukas. „Valgykloje pastatėme daugiau stalų, tad sutelpame. Žinoma, už 3,60 lito kažin ko nepagaminsi, tačiau vaikai užkanda”, – LŽ sakė mokyklos direktorės pavaduotoja Elvyra Vaiciukevičienė. Jos teigimu, mokytojai, tėveliai kol kas tik stebi naująjį procesą, tad išvadas daryti dar anksti.
Vilniaus rajono Rudaminos „Ryto” gimnazija, kurioje mokosi 550 vaikų, savo valgyklos neturi, todėl jos moksleiviai ne vienus metus maitinami šalia įsikūrusioje Ferdinando Ruščico gimnazijoje. Ten nuo rugsėjo nemokamus pietus valgo 160 „Ryto” pradinukų. „Mėginame derinti grafikus, kad abiejų gimnazijų mokiniai galėtų pavalgyti”, – aiškino „Ryto” direktorius Ramūnas Maniuška. Jis vylėsi, jog problemos neliks, kai bus pastatytas gimnazijos priestatas. „Nemokamą pradinukų maitinimą pedagogai vertina dvejopai. Vieni mano, kad tai gerai, kiti įžvelgia galimybę švaistyti lėšas. Laikas parodys”, – teigė pedagogas. Anot jo, kol kas nė vienas tėvas ar mama, nors ir buvo informuoti apie galimybę atsisakyti nemokamo vaikų maitinimo, to nepadarė.
Pietūs virto pusryčiais
Klaipėdos miesto ir rajono švietimo įstaigų darbuotojai nesupranta, kaip už vos kelis litus galima deramai pamaitinti mokinukus.
Bulvių košė su dešrele, keli griežinėliai agurko ir sultčių – tokie pietūs antrokams ir trečiokams buvo patiekti uostamiesčio Simono Dacho vidurinės mokyklos valgykloje… pusę vienuoliktos. Kai kurie pradinukai maisto net neragavo – tvirtino papusryčiavę namie.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Laima Numgaudienė sutiko, kad vienu metu pavalgydinti visus vaikus uostamiesčio švietimo įstaigų valgyklos nepritaikytos. „Mūsų valgyklose gali pietauti nuo 80 iki 120 moksleivių. Kai kuriose mokyklose yra 400 pradinukų. Todėl esame priversti vaikus skirstyti į pamainas – pirmoji pietauja jau po pirmos pamokos. Akivaizdu, kad namie papusryčiavę vaikai tokiu metu dar nealkani”, – konstatavo
L.Numgaudienė. Kai kuriose mokyklose moksleiviai pietauja net sporto salėse.
Pasak vedėjos, praėjusiais mokslo metais Klaipėdos miesto savivaldybė nemokamiems mokinukų pietums skirdavo 4,5 lito, dabar visiems pradinių klasių moksleiviams maisto produktai perkami tik už 3,5 lito. „Lėšų sumažėjo, o kainos per pusmetį pakilo”, – sakė L.Numgaudienė.
Per mažos patalpos
Dzūkijoje dėl visuotinio nemokamo pradinukų maitinimo didelių problemų esą nekilo. Taip tvirtino visų penkių Alytaus apskrities savivaldybių švietimo skyrių vedėjai. Pasak Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo Jono Gudžiausko, bene didžiausia bėda, kurią būtina nedelsiant spręsti, – valgyklų patalpos. Daugelyje mokyklų jos per mažos, nepritaikytos vienu metu maitinti pagausėjusio būrio valgytojų. Vienoje Varėnos mokyklų, kur ši problema aktualiausia, sudarytas pradinukų maitinimo grafikas, o Alytuje iš mokyklėlių vaikai keliauja į pagrindines mokyklas, nes šios turi didesnes valgyklas. „Atstumai nedideli, nueiti ir pareiti ilgai netrunka. Nemanau, kad kils problemų ir šaltuoju metų laiku”, – kalbėjo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas.
Tačiau Varėnos ir Lazdijų rajonų savivaldybėms priklausančių mokyklų maitinimo įstaigos neketina didinti darbuotojų skaičiaus, nors darbo krūvis ir padidėjo. Varėnoje šis klausimas išsisprendė savaime: penkerius metus darbuotojų etatai nebuvo mažinami, o vaikų kasmet sumažėdavo po 150. Todėl neabejojama, kad virėjos spės laiku pagaminti maistą. „Mokinių maitinimu rūpinasi savivaldybė. Esame apskaičiavę, jog už tuos pačius pinigus pagaminame didesnę porciją nei privatūs virėjai. Bent artimiausiu metu neketiname keisti šios nuostatos”, – teigė Varėnos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Liudas Tamulevičius.
Alytaus rajonas, priešingai, mokinių maitinimą ketina atiduoti į privačias rankas. Dosniausiai pradinukus valgydina Alytaus miesto savivaldybė, pietums skirianti 4,03 lito. Mažiausiai pinigų maistui atseikėjo lazdijiškiai – 3,38 lito.
Verčiasi pusfabrikačiais
Nedidelės Kalvarijos savivaldybės mokyklose šiomis dienomis pradinukai daugiausia maitinti pieniškomis dešrelėmis. Tai bene vienintelis patiekalas, kurį gali paruošti paskubomis mokyklose pertvarkytų valgyklų virėjai. Mat visus reikalavimus atitinkančius maisto ruošimo skyrius turi tik dvi didžiausios mokyklos – Kalvarijos gimnazija ir Akmenynų vidurinė mokykla.
„Esame priversti atsivežti pusfabrikačių, todėl moksleivių pietūs – dešrelės, daržovės ir košė. Daugiau nieko negalime padaryti, nes neturime sąlygų gaminti”, – LŽ pasakojo Jungėnų pagrindinės mokyklos direktorė Dalė Skrupskienė. Šios mokymo įstaigos valgykla nedidelė, tad pradinukai pradedami maitinti jau po dviejų pamokų. Dvi valgyklos darbuotojos per pamoką padengia stalus. „Jei matysime, kad spėjame pavalgydinti vaikus kiek greičiau, pietų pradžią gal ir nukelsime. Tačiau pradinukams būna tik 4 ar 5 pamokos”, – aiškino D.Skrupskienė.
Gana anksti pradėti maitinti moksleivius priverstos ir didžiosios Marijampolės miesto mokymo įstaigos. Pasak J.Totoraičio vidurinės mokyklos direktorės Renatos Stebuliauskienės, dėl pagausėjusio valgytojų būrio teko pakoreguoti pertraukų laiką – dabar mokiniai pavalgo per keturias pertraukas. Taip pat pasielgė ir kitos mokyklos. Rimtesnių problemų Suvalkijos mokyklose beveik nekilo.
Pagalbos neprašė
„Pirmomis dienomis jokių nusiskundimų nei iš tėvų, nei iš maistą ruošiančių įmonių negauname”, – tikino Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas. Tame pačiame skyriuje dirbanti jo kolegė Nijolė Grybėnienė patikslino, kad didžiausia problema buvo numatyti neplanuotas lėšas. Anot jos, 78 Kauno ugdymo įstaigų vaikams maitinti iki šių metų pabaigos reikia milijono litų. „Ateinančių metų biudžete trys milijonai, kurių reikės, kad pradinukai būtų sotūs, bus numatyti iš anksto”, – tvirtino N.Grybėnienė.
Kaune rugsėjo 1-ąją pradėta valgydinti daugiau kaip 14 tūkst. vaikų. Jiems maistą ruošia maždaug 25 įmonių, aptarnaujančių mokyklų valgyklas, darbuotojai. Didžioji dalis Kauno darželių turi nuosavas valgyklas, todėl čia kilo mažiau problemų dėl ikimokyklinukų maitinimo. Trūkstama suma šiemet bus paimta iš valstybės įvairioms dotacijoms skiriamų lėšų. Už kiekvieną valgydinamą vaiką maistą ruošiančioms firmoms nuspręsta papildomai skirti po 0,5 lito. Šią sumą planuojama gauti iš valgyklų nuomos mokesčio.
Kauno rajone papildomai bus maitinama maždaug 3000 vaikų. Pasak rajono mero Valerijaus Makūno, iškilusias problemas mėginta spręsti savomis jėgomis. Dabar vaikams maitinti skirta 152 tūkst. litų, vėliau reikės dar maždaug 100 tūkst. litų. Šias lėšas planuojama gauti atidėjus vienos programos įgyvendinimą. „Pirmiausia ieškojome galimybių finansuoti patalpų pritaikymą gausesniam valgytojų būriui, – kalbėjo V.Makūnas. – Rasta ir privačių rėmėjų. Prisidėjo pačios mokyklos, vaikams maistą tiekiančios įmonės.”
Trūksta darbuotojų
Šiauliai dėl naujos pradinukų ir darželinukų maitinimo tvarkos didelių sukrėtimų nepatyrė, nors reikėjo daugiau indų, patalpų ir darbuotojų. Švietimo skyrius apskaičiavo, kad miesto mokykloms vien lėkščių reikėtų nupirkti už 600 tūkst. litų.
Už maitinimo organizavimą atsakingos pačios mokymo įstaigos. Kai kuriose jų teko daryti daugiau ilgųjų pertraukų. Papildomų pinigų vaikams maitinti miesto savivaldybė neskyrė, kol kas verčiamasi iš turimų lėšų: tėvelių skirtų 2 proc. pajamų mokesčio, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pervestų lėšų pašalpoms bei mokymo reikmėms.
Artimiausiu metu keturiose Šiaulių mokyklose turėtų atsirasti 8 papildomi virtuvės darbuotojų etatai. Visoms kitoms mokykloms teks verstis turimomis jėgomis.
Šiaulių rajono Švietimo skyriaus vedėjas Gintautas Sinickas pripažino, kad mokyklos pajėgios organizuoti maitinimą. Pasak jo, dėl techninių dalykų nėra jokių problemų. Sunkiausia rasti papildomų darbuotojų, tad kol kas pasikliaujama esančiais. „Galiu tik pritarti visuotiniam vaikų maitinimui. Anksčiau būdavo nelygybė. Vienas vaikas gauna valgyti, o tas, kurio šeimos pajamos vos keliais litais viršija nustatytą sumą, negauna”, – sakė G.Sinickas
O ka dabar daryti tiems vaikams kurie nori irgi pavalgyti mokyklos valgykloje, bet už pinigus, manau, kad jiems jau dabar patekti i valgykla be šansu. Juk dabar valgyklose truksta ir vietos, ir indu ir darbo jegos. Na ka uzkrove musu valdzia dar viena problema ant paprastu zmoniu peciu….
O vyresni vaikai? Maniske pvz. visiskai nevalgo pusryciu, nekisiu gi vaikui per preivarta, o mokykloje pavalgyti tieisog negali, nes negalima i valgykla eiti kol valgo pradinukai 😯 . As jau nekalbu is finansines puses, kad paaugli islaikyti kainuoja brangiau negu pradinuka, nes jiems ir knygu brangesniu reikia, ir rubu, bei kitu daiktu jau nenupirksi paprastu, reikia „stilingu”, suprask brangiu.
Pats laikas butu ismokyti vaika normaliai maitintis ir ryte valgyti pusrycius, o ne suprask, „stilingai” aprengti ir tusciu skrandziu isleisti i mokykla. Juokas ima pasiklausius! Jei jau sitiek laiko, iki paauglystes, nesugebejote isugdyti seimoje tinkamos mitybos, tai jau tik jusu, o ne pradinuku problema. Ir kad panele neistveria viena pamoka ilgiau iki jai skirtos pertraukos verta susirupinti jums. Jei jau nelieka pinigeliu savo atzalai paruosti pusrycius, kuriu ji noretu, pagalvokit ar verta pirkti tuos brangius, kaip jus sakot, daiktus. Tokiu tevu zinau ne viena, kuriems galva skauda del nauju daiktu, juk reikia kazkaip pasipuikuoti.
Kaip man priversti vaika vbalgyti, jeigu jis nenori? Jus suprantate sita zodi, ar jus visai neatsizvelgiate i tai, ko vaikas nori? Nes juk gana logiska, kad jo norai sutampa su jo poreikiais. Tinkama mityba sugebejau pasirupinti, ir net neabejoju, jog jus nesugebejote pasirupinti gerais santykiais savo seimoje. Iki tol kol gales pavalgyti ji laukia toli grazu ne viena pertrauka. Net nesuprantu, jus skaityti nemokate, ar kaip, juk aiskiai parasyta, kad ji visiskai NENORI valgyti pusryciu. Kad ir ka besiulyciau, vaisius, jogurtus, ar kose. Mano finansines padeties nezinote, perku savo vaikui tai kas jam patinka, ir ko jis nori, ir puikiai zinau, ka galiu sau leisti, o ko ne. Brangus daiktai perkami ne pasipuikuoti (jusu seimoje gal taip), bet tam, kad vaikas pats gerai jaustusi. As tiesiog konstatavau fakta, kad ne tik pradinukai valgo ir gyvena.
kwaijlystes cia rasomos