Danų kiaulės puola Lietuvą

Vieni tai vadina užsienio investicijomis, kiti – mūsų vaikų ir anūkų nuodijimu, civilizuota kolonizacija. Sunerimę žmonės visomis išgalėmis priešinasi danų kiaulidžių plėtrai. Jų nuomone, jei Europos Sąjunga (ES) būtų didelis dvaras, Lietuvai jame tektų kiaulidės vaidmuo.

Prieš trejus metus Pakruojo rajono Rozalimo miestelio gyventojai stojo piestu prieš Danijos kapitalo „Saerimner” kiaulių kompleksų statybą vienoje gražiausių šios apylinkės vietų. Kiaulininkai nusprendė įsikurti šalia jaukaus pušynėlio. Tuomet Pakruojo valdininkai tik plojo rankomis – juk sulaukė užsienio investuotojų, o žmonės kovojo vieni. Iš dalies jiems pavyko – kompleksai buvo nukelti atokiau nuo vaizdingesnių vietų, tačiau srutų „aromatas” juntamas visame rajone. Antai Linkuvos miestelis nuolat kenčia smarvę, kuri verčia vemti. Bitininkystė rajone žlunga. Apie kaimo turizmą negali būti nė kalbos.

Po metų ta pati įmonė susisuko lizdą kurortinėje Kelmės rajono vietoje – Tytuvėnų regioninio parko pašonėje. Čia žmonės užsienio kiaulininkams priešinosi silpniau. Gal dėl to, kad buvo griebtasi viešųjų ryšių akcijų – danai rėmė įvairias Kelmės ir Tytuvėnų šventes. O gal žmonės netikėjo, jog kiaulininkai gali būti tokie įžūlūs ir, svetingai priimti, pridergti vidury trobos? Dar ir kaip. Prieš pusantrų metų Tytuvėnų regioninio parko Vengrės ir Gryžuvos upeliais tekėjo ne vanduo, o srutos. Mat srutos išsiliejo, pasipylė lietus ir nuplovė jas į upelius, kurie suteka į Dubysą. Vandens užterštumas tąkart 116 kartų viršijo leistiną normą.

Prieš porą savaičių 10 kubinių metrų to paties „Saerimner” komplekso srutų buvo išlaistyta Marijampolės apskrities Kalvarijos apylinkėse. Tikėtina, jog tyčia. Srutų transportavimo žarna galėjo būti prakiurdyta specialiai. Paradoksalu, bet įvairios avarijos taupo kiaulininkų pinigus, nes baudos už jas gerokai mažesnės nei kaina, kurią reikia sumokėti už tai, kad srutos būtų įterpiamos į dirvą.

Gaila, tačiau kitos šalies nuomonės nepavyko išgirsti. Kompleksų vadovai tik stebėjosi, iš kur žurnalistai gauna jų telefonus, ir siūlė kreiptis į viešųjų ryšių tarnybą kažkur Vilniuje. Danijos ambasada, pažadėjusi savo nuomonę atsiųsti pirmadienį, pažado netesėjo.

Verslas ar politika?

Pastaruoju metu Mažeikių rajono Bugenių kaimo bendruomenė dažnai linksniuojama spaudoje. Šio kaimo žmonės aktyviai kovoja už teisę gerti švarų vandenį ir gyventi neuostant smarvės. Prieš savaitę jie surengė piketą prie Šiaulių administracinio teismo, kuriame šiuo metu bylinėjasi bugeniškius palaikanti Mažeikių rajono savivaldybė ir dėl plėtros apribojimo nepatenkinta „Bugenių agro”. Piketuojantys žmonės reikalavo, kad jų bendruomenė būtų įtraukta į procesą kaip trečiasis asmuo. Teismas prašymą patenkino ir atidėjo bylos nagrinėjimą iki rugsėjo 9 dienos.

Vos už penkių kilometrų nuo Mažeikių įsikūrusi Bugenių gyvenvietė nuo seno garsėja gražiomis sodybomis. Šiandien čia parduodami net septyni namai, tačiau jų niekas neperka.

„Kas nori gyventi smarvėje”, – nusiskundė Bugenių bendruomenės narys Vaidotas Jermolavičius, pats kadaise planavęs imtis kaimo turizmo. Deja, apie šį verslą vyras sakė jau nebesvajojantis. Jeigu „Bugenių agro” laimės teismą prieš Mažeikių savivaldybę, vietoj nedidelio 3 tūkst. kiaulių komplekso įkurs milžinišką – per metus čia planuojama nupenėti 54 tūkst. kiaulių.

„Tai ne „Saerimner” ir ne „Bugenių agro”, tai – ES politika, – siūlė žvelgti giliau V.Jermolavičius. – Danai jau seniai apnuodijo savo gamtą. Dabar jie daro viską, kad kiaulynai būtų iškelti iš šalies. Tam ES sudaro sąlygas, o Lietuvos valdžia neprieštarauja. Apie mus visi sužinojo tik tuomet, kai Danijos ambasadorius Lauridsas Mikaelsenas atvyko į Mažeikių rajono savivaldybę proteguoti danų kiaulidžių. Mes apie vizitą sužinojome ir patys nuvažiavome pabendrauti su juo. Tačiau ambasadorius net nemanė kalbėti su mumis… Kai surengėme piketą prie Danijos ambasados, L.Mikaelsenas pasiūlė visus bugeniškius pavaišinti bandelėmis.”

V.Jermolavičius tvirtino, kad pats yra užfiksavęs keletą „Bugenių agro” pažeidimų. Buvo laistomos srutos ir kertami medžiai. „Aplinkosaugininkai lyg niekur nieko pasakė, esą jokių pažeidimų nebuvo. Viskas nufilmuota, o aplinkosaugininkai abejingi”, – piktinosi jis.

Kvapas dar nematuojamas

Lietuvoje kol kas nėra galimybės tiksliai įvertinti visapusišką kiaulidžių poveikį aplinkai ir žmogui. Nitratų ir kitų teršalų nuotėkį į upelius nustatyti lengva. Taip pat galima spėlioti, kelinta mūsų karta bus išsigimusi, jei gersime hormoninių kiaulių srutomis užterštą vandenį ir valgysime jų mėsą. Tačiau smarvės žalos kol kas niekas neišmatuoja. Žmonės prisipažįsta, kad ant laukų išlaistytų srutų kvapas daugiau nei nemalonus – jis vimdo. Smarvė riečia nosį net už aštuonių kilometrų.

Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius priminė, jog prieš porą metų, kai prieš kiaulininkus sukilo Pakruojo rajono žmonės, buvo sudaryta darbo grupė, atsakinga už kvapų ir smarvės reglamentavimą. Deja, iki šiol surengtos tik pavienės konsultacijos su Latvijos kvapų specialistais. Mūsų kaimynai turi laboratoriją, kurios darbuotojai uosto įvairius kvapus ir skirsto juos į malonius bei nemalonius.

„Jau rinkomės derinti projektą, – sakė A.Ščeponavičius. – Tikimės iki rudens viską sutvarkyti. Reikia sudaryti tam tikrą žmonių grupę, į kurią gyventojai galėtų kreiptis dėl kvapų.”

Pasiūlė „Bioactiv” tabletę

Žemės ūkio ministerija nusiteikusi užlieti Lietuvą didžiulių kompleksų srutomis. Aleksandras Muzikevičius, ministerijos Gyvulininkystės ir veterinarijos skyriaus vedėjas, atsakydamas raštu į pateiktus klausimus, tvirtino, kad kiaulininkystės ūkiai visame pasaulyje plėtojami stambinimo kryptimi. Tai esą ekonomiškai naudingiau. Pasak A.Muzikevičiaus, Žemės ūkio ministerija pritaria pelningos kiaulininkystės plėtrai, nes ši veikla leidžia šalies gyventojams apsirūpinti savos gamybos mėsos produkcija. Lietuvoje papildomai galima būtų auginti apie milijoną kiaulių.

Skyriaus vedėjo atsakymai prieštaravo vienas kitam. Vienoje vietoje jis teigė: „Lietuvoje kiaulių auginimas nėra kritiškoje situacijoje taršos atžvilgiu. Pritariame siūlymui nustatyti optimalaus komplekso dydį, tačiau šis dydis turėtų būti paremtas poveikio aplinkai analize, o ne ekonominiais rodikliais.”

Iškart kitoje pastraipoje tarsi viskas pagražinama: „Ekonominiu

požiūriu kiaulininkystė yra viena iš konkurencingų žemės ūkio šakų, todėl norėdami likti konkurencingi ES rinkoje vienoje vietoje auginamų kiaulių skaičiaus neturėtume riboti.”

Vedėjas taip pat paminėjo, kad skystas kiaulių mėšlas turėtų būti įterpiamas tik į ariamą žemę – taip mažiau dvokia. Dar pasiūlė kažkur Vokietijoje pristatytą „Bioactiv” preparatą, mažinantį srutų smarvę. Kur dėti jose esančius nitratus ir hormonus, ministerijos atstovas nenurodė.

Civilizuota kolonizacija

Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis įsitikinęs, kad šiuolaikinė kolonizacija vykdoma jau ne tankais, o politiniais sprendimais. Kiaulių kompleksų perkėlimas į Lietuvą – kolonizacijos pradžia.

„Kodėl danai iškelia kompleksus iš savo šalies? Nes patys nebegali ten gyventi, – aiškino R.Braziulis. – 30 mln. kiaulių per metus užnuodijo visas Danijos dirvas. Kokia jų gamta – trys gandrai ir nė vienos varlės. Danai nebeturi kur dėti srutų. Jau ne paslaptis, kad Olandija ir Danija nusprendė iki 2015-ųjų iškelti kiaulides į Rytų Europą ir užsodinti miškais 50 proc. visos savo teritorijos. Kitaip tariant, Danija gali atsikvėpti, o Lietuva tampa ES kiaulide.”

R.Braziulis nesutiko su Žemės ūkio ministerijos atsakymu LŽ. Jo žiniomis, pasaulis mažina kiaulių kompleksus, nes tokie ne taip teršia. „Paklausiau vieno žinovo: ar turite Vokietijoje problemų dėl kiaulių? Atsakė, jog turi, mat vienas 1500 kiaulių kompleksas labai teršia ir nenori būti sumažintas. Danijoje jau nebėra didesnių nei 4000 kiaulių kompleksų, o planuojami pas mus augins pusę šimto tūkstančių kiaulių per metus.”

Žaliųjų pirmininkas priminė, kad Danija ir Olandija nuo seno turi sutartis su Rusija ir Japonija bei kitomis didelėmis valstybėmis. Taigi daniška kiauliena mums nebus pigesnė. Negana to, sumokėsime savo sveikata, gausime srutų upelius ir smarvę. „Kai danų kiaulininkai taps monopolininkais, bus jau per vėlu – jie diktuos sąlygas net mūsų valdininkams. O jeigu šie proteguoja tokius kiaulynus, nė nežinau kaip juos pavadinti.”

Ar būsime zombiai?

R.Braziulis nedviprasmiškai suabejojo daniškos kiaulienos kokybe. Lietuvos kiaulininkai iki 100 kilogramų gyvulį užaugina per 7-8 mėnesius. Danams pakanka 2,5 mėnesio. „Kai valgysime tik danišką kiaulieną, nebeturėsime tikros mėsos. Čia jau nėra jokių ekonominių svertų. Kur vargšas Lietuvos kiaulininkas parduos mėsą, jei viską užvaldys danai? Tai neokolonizacija”, – pabrėžė jis.

Žaliųjų pirmininkas priminė europarlamentarės iš Danijos Margrete Auken žodžius, kad didelis kiekis iš kompleksų išpilamų srutų dirvožemiui yra pragaištingas. Žmonėms ne tik smirdės. Žemės bus „patręštos” srutomis, kurios kenksmingos visam, kas gyva. Prieš trejus metus viešėdama Lietuvoje europarlamentarė sakė: „Neliks nei žalių tvorelių, nei gyvos varlės. Gamta virs dykyne.”

Ar Bugenių kaimo bendruomenė stabdo užsienio investicijas? „Čia nėra jokių investicijų, – įsitikinęs R.Braziulis. – Ateina danas, pastato milžiniškas fermas ir susižeria ES lėšas. Dar gauna savo vyriausybės išmokas už tai, kad iškėlė kiaules iš Danijos. Pasiima lengvatinius kreditus, o vietiniams ūkininkams jų nelieka.”

Ar ne per vėlu mojuoti kumščiais? „Kol žmogus gyvas, jis privalo kovoti ir netylėti. Gyvulys ir tas gina savo teritoriją bei interesus. Jei nebekovosime, būsime nusiritę žemiau už gyvulį – tapsime zombiais. Visi mus lygins su indėnais, kurie už stiklo karoliukus pardavė Manhataną. Kiaulininkai nesustos prieš nieką. Jie jau dabar siunčia į teismą tas savivaldybes, kurios bando paisyti visuomenės nuomonės. Kai laimės kiaulininkai, nukentės ne tik paprasti žmonės, bet ir ministrai”, – kalbėjo R.Braziulis.