Griežtomis priemonėmis metų pradžioje prasidėjusi pareigūnų kova su taurelės ir greičio mėgėjais davė rezultatų. Tačiau artėjantis ruduo atneša savų pavojų.
Kiekvienos valstybinės šventės proga kelių patruliai rengia specialias akcijas, kurių metu tikrina vairuotojų blaivumą. Šis ilgasis savaitgalis nebuvo išimtis – reidų metu visoje Lietuvoje buvo patikrinta daugiau nei 12 tūkst. vairuotojų. 303 piliečiai vairavo neblaivūs, iš jų 56 buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Daugiausia neblaivių vairuotojų užfiksuota Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Utenos apskrityse. Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos vadas Gintaras Aliksandravičius LŽ tvirtino, kad šie skaičiai yra panašūs į užfiksuotus per ankstesnius reidus, bet pastebima tendencija, kad girtų vairuotojų mažėja.
Per šiuos metus 295 eismo įvykiai buvo sukelti neblaivių asmenų, o pernai per tą patį laikotarpį net 513 nelaimių įvyko dėl girtų piliečių kaltės. Pareigūno manymu, situacija gerėja ne vien dėl padidėjusių baudų, bet ir dėl besikeičiančio žmonių mąstymo. „Matyt, socialinė reklama ir vis labiau neigiama tampanti visuomenės nuomonė apie išgėrusiuosius prie vairo duoda tikrai daug”, – teigė jis.
Narkomanai – nesugaunami
Reidų metu patruliai tikrino ne tik vairuotojų blaivumą – 19 asmenų buvo įtarti vartoję narkotikų, tačiau juos patikrinus nė vienas įtarimas nepasitvirtino. G.Aliksandravičius atkreipė dėmesį, kad aptikti apsvaigusius nuo psichotropinių medžiagų asmenis kol kas sudėtinga. „Yra problema, kad negalime greitai ir efektyviai patikrinti daug vairuotojų. Mes turime vienkartinių testų, bet šios priemonės neveikia taip greitai, kaip norėtųsi”, – komentavo jis. Atlikus vienkartinį seilių testą, netrukus paaiškėja, ar asmuo yra apsvaigęs nuo narkotikų, tačiau šio testo rezultatai negali būti pripažinti galutiniais. Jei testo atsakymas yra teigiamas, pareigūnai turi pristatyti žmogų į sveikatos centrą, kur kvalifikuoti gydytojai pagal dar vieną skysčių mėginį nustato vairuotojo būklę. Tik gydytojų išvados laikomos oficialiomis, taigi narkotikų vartojančius vairuotojus patikrinti yra komplikuota. „Norėtųsi, kad būtų priemonių greičiau patikrinti, bet ši problema opi ir Vakarų valstybėse. Dar nėra sukurta geresnių priemonių, bet mes ieškome būdų, kaip tai padaryti”, – tvirtino G.Aliksandravičius.
Skrajūnus sulaiko radarai
Lygūs keliai ir geras oras ne vieną vairuotoją vilioja kiek stipriau paspausti akceleratorių ir greičiau nulėkti į sodybą ar prie ežero. Bet greičio mėgėjams atsipalaiduoti neleidžia tankus greičio matuoklių tinklas, apraizgęs ne tik didžiuosius miestus, bet ir tarpmiestinius kelius. G.Aliksandravičius griežtai nubraukė į praeitį laikus, kai viršyti greitį keliasdešimčia kilometrų per valandą buvo įprasta: „Tie laikai jau turėtų būti užmiršti. Dabar yra įrengta daug radarų, taigi užfiksuojami neginčijami įrodymai”.
Eismo priežiūros tarnybos vadas pabrėžė, kad esamais radarais policija neapsiribos – kitais metais ketinama įrengti dar 150 vienetų visoje Lietuvoje. Nors greičio mėgėjams tokia akyla kontrolė nepatinka, statistika neginčijamai įrodo, kad karas keliuose slobsta – pernai tokiu metu šalies keliuose buvo užfiksuota 441 žūtis, o šįmet beveik per pusę mažiau – 268. Pareigūnas džiaugėsi besitaisančia situacija, ir paneigė, kad tai yra laikinas pagerėjimas dėl vasarą sumažėjusio eismo srauto.
„Nesiečiau to su sezoniškumu, bet rudens laukiame su nerimu”, – patikino G.Aliksandravičius. Anot jo, didžiausia grėsmė yra, kad pasibaigus vasarai ir prasidėjus mokslo metams, kaip kasmet, padidės transporto srautas, dėl kurio gali nukentėti neatidūs vaikai. „Susitelksime su policija, kad apsaugotume vaikus, kol jie pajus mokslo metų ritmą. Imsimės tradicinių priemonių, nes kol kas geresnių vaistų nėra – sustiprinsime patruliavimą prie mokyklų, vesime pamokėles. Tėvams irgi derėtų prisiminti saugaus eismo pagrindus”, – pasakojo pareigūnas.