Trečią Pekino olimpinių žaidynių dieną Lietuva buvo arčiausiai olimpinio medalio. Sidnėjaus žaidynių čempionei šaulei Dainai Gudzinevičiūtei iki bronzinio apdovanojimo tranšėjinėje aikštelėje pritrūko vieno taiklaus šūvio.
Vakar Daina iškovojo penktąją vietą. Kol kas aukščiausią iš lietuvių.
Papildomos serijos.
Po trijų šaudymo serijų ji numušė 69 lėkštutes iš 75 ir pelniusi penktąjį rezultatą pateko į finalą, kur varžėsi šešios sportininkės.
Finalo dalyvės atliko dar po 25 šūvius. Olimpine čempione tapo suomė Satu Makela-Nummela, numušusi 91 lėkštelę iš 100. Ji dviem šūviais aplenkė Europos vicečempionę slovakę Zuzaną Štefečekovą. O aršiausia kova vyko dėl trečiosios vietos. Keturios sportininkės surinko po 86 taškus, tad bronzinė prizininkė paaiškėjo tik po papildomų šaudymų. Amerikietė Corey Cogdell vienintelė per pirmąjį bandymą numušė lėkštutę ir tai jai lėmė bronzinį apdovanojimą. Per papildomą seriją antruoju bandymu taikinį numušė 2007 metų pasaulio taurės laimėtoja japonė Yukie Nakayama ir užėmė ketvirtąją vietą. O paskutinis taiklus šūvis dėl penktosios vietos priklausė Dainai. Šeštoje vietoje ji paliko pasaulio čempionę Jeleną Stručajevą iš Kazachstano.
Stengėsi atstoti trenerį
Lietuvos olimpinės misijos vadovas Algirdas Raslanas LŽ sakė, kad mūsų sportininkei pirmiausia pritrūko laimės. Be to, per varžybas dalyvėms teko neįtikėtinai didelis fizinis ir psichologinis krūvis.
„Jei keturios sportininkės laukia, kuri suklys, įtampa milžiniška, – sakė varžybas stebėjęs A.Raslanas. – Šįkart per plauką pasisekė amerikietei. O kazachė, kuri prieš tai šaudė gerai ir jautėsi užtikrintai, liko šešta. Tokio dalyko – kad per olimpines žaidynes vyktų papildoma šaudymo serija – niekas neprisimena. Tai rodo, kad sportininkės vienodo meistriškumo.”
A.Raslano manymu, suomė buvo neįveikiama, tačiau dėl kitų vietų vyko atkakli kova. Jau vien Dainos patekimas į finalą buvo didžiausia sėkmė.
„Mūsų šaulė Pekine buvo be savo trenerio Vytauto Blonskio, kuris netikėtai susirgo. Bet Daina viską atlaikė. Mes visi surėmėme pečius ir stengėmės jai padėti. Bet, žinoma, trenerio niekas neatstos. Ir ji pasiekė fantastišką rezultatą,” – kol kas geriausiu mūsų olimpinės delegacijos pasirodymu džiaugėsi A.Raslanas.
Visos sportininkės jaudinosi
Praėjus valandai po finalo 42 metų D.Gudzinevičiūtė atsakė į „Lietuvos žinių” klausimus.
– Ar labai nusiminusi, kad likote be medalio?
– Nuotaika gera.
– Per televiziją stebint papildomus šūvius buvo matyti, kad labai jaudinotės.
– Jaudinausi tik tiek, kiek tai galėjo man padėti. O kad nelabai sekėsi – logiška. Veiksnių labai daug. Visos sportininkės jaudinosi, todėl viskas taip ir išėjo. Manau, savo darbą atlikau gerai.
– Ko vis dėlto pritrūko iki olimpinio medalio?
– Man maždaug aišku, bet tai labiau techniniai dalykai. Tokiomis sąlygomis padariau viską labai gerai. O kad šiek tiek nepavyko finale… Nepavyko daug kam. Iš dvidešimties dalyvavusiųjų bent penkiolika siekė medalių.
– Laimėjo tos, kurios ir turėjo laimėti?
– Laimėjo tos, kurios galėjo laimėti. Mūsų sporto šakoje yra sudėtinga atranka ir nepaprastai sunku gauti licenciją į žaidynes. 17 sportininkių išsikovojo teisę varžytis Pekine, o trys dalyvavo, gavusios kvietimus – kad varžytuvės geografiškai išsiplėstų. Ir iš rezultatų aiškiai matyti, kurios dalyvavo su kvietimais. Kitos šaulės buvo pajėgios. Todėl penktoji vieta mane tenkina.
– Bet jūsų balsas ganėtinai liūdnas…
– Man labai skauda galvą. Aš pavargau. Noriu namo ir palįsti po dušu. Labai noriu (balsas jau gerokai linksmesnis).
– Ką veiksite per likusias dienas, kol grįšite į Lietuvą?
– Grįšiu 16 dieną, tad kultūrinei programai liko nedaug dienų. Iki varžybų niekur nesiblaškiau. Planuoju pasižvalgyti po miestą, aplankyti garsiąją kinų sieną.
– Kodėl Pekine buvote be trenerio Vytauto Blonskio?
– Jis negalėjo atvykti dėl ligos.
Moterų šaudymo tranšėjinėje aikštelėje finalas:
1. Satu Makela-Nummela Suomija 91
2. Zuzana Štefečkova Slovakija 89
3. Corey Cogdell JAV 86 (+1/1)
4. Yukie Nakayama Japonija 86 (+1/2)
5. Daina Gudzinevičiūtė Lietuva 86 (+2/4)
6. Jelena Stručajeva Kazachstanas 86 (+1/4)
Laikas ruošti pamainą.be pamainos nebus rezultatų.Negi Lietuvoje nebėra kitų šaulių,kurias galima būtų siųsti .Tik reikia norėti ir bus,o tai užsiciklina ant vienos ir jau viskas.Reikalinga ir pamaina ir papildymas.Viena šaulė tai ne komanda.