Prancūzijos vyndariai griebėsi teroro

Kai pernelyg daug vyno, gali būti ir smurto. Tačiau tik nedaugelis nuėjo taip toli, kaip Prancūzijos Langedoko Rusijono vynuogių augintojai.

Patyrę skaudų smūgį dėl perprodukcijos ir pigaus importo, o pastaruoju metu dar ir dėl kylančių degalų kainų, vietos vynuogių augintojai griebėsi „vyno terorizmo”, kad priverstų Prancūzijos vyriausybę ištiesti jiems pagalbos ranką.

Liepos 26 dieną policija suėmė regiono vynuogių ūkio savininką už nelegalių sprogmenų gamybą ir laikymą. Nugabentas į ligoninę, kurioje buvo gydomas dėl traumų, patirtų sprogmenims netikėtai išlėkus į orą, 32 metų Jerome’as Soulere’as prisipažino policijai, kad tai jis atsakingas už mokesčių biuro gretimame kaime susprogdinimą 2006 metų liepą. Maža to, jis ir pernai mėgino padėti bombą vienoje vietoje, pro kurią kitą dieną turėjo pravažiuoti „Tour de France” dviratininkai, tik tuokart ji nesprogo.

Veikia slapta organizacija

Tai tik keli incidentai iš virtinės smurtinių ir destruktyvių aktų, kurių per pastaruosius trejus metus ėmėsi vietos vynuogių augintojai. Jų taikiniai buvo privatūs ir viešieji pastatai, prekybos centrai, autocisternos su pigiu importiniu vynu ir verslovės, kaltinamos naudos sunkimu iš vynuogių augintojų vis mušant kainas. Už šiuos veiksmus atsakinga slapta grupuotė, žinoma CRAV pavadinimu – Vynuogininkystės veiksmo regioninis komitetas.

CRAV smogiamoji veikla prasidėjo 2005 metais valstybinio žemės ūkio pastato sprogdinimu. CRAV nariai ir jiems prijaučiantys asmenys nuo to laiko ne kartą sprogdino bombas arba vykdė vandalizmo aktus. Vien šiemet gegužės mėnesį per 10 dienų būta trijų nuosavybės sunaikinimo atvejų. Liepos viduryje išpurkšti CRAV logotipai pasirodė Narbonos žemės ūkio kooperatyve, sunaikintos statinės, iš kurių ištekėjo 132 tūkst. galonų vyno. Nuostolis – maždaug 450 tūkst. dolerių (apie 1 mln. litų). Pernai grupuotė nusiuntė ką tik išrinktam prezidentui Nicolas Sarkozy vaizdajuostę, kurioje buvo įrašytas reikalavimas paremti regiono vynuogių augintojus, kitaip „liesis kraujas”.

Kerta pigūs gamintojai

Grupuotė, o taip pat ir regiono vynuogininkai, kurie remia jos tikslus, nors nepritaria smurtinėms priemonėms, nori, kad Prancūzijos vyriausybė apsaugotų juos nuo sparčiai globalėjančios rinkos. Užsienietiškas, daug pigesnis vynas, kurį tiekia Italijos, Ispanijos, Australijos, JAV ir Pietų Amerikos gamintojai – gali kainuoti tik penktadalį to, ką tenka pakloti už prancūzišką, – perpildė rinką ir sumažino Prancūzijoje užaugintų vynuogių paklausą. Dėl to pastaraisiais metais Langedoko Rusijono regiono, kuriame plyti didžiausi pasaulyje vynuogynai, augintojai už savo derlių gavo vos pusę kainos.

Pajamoms tirpstant ir gamybos kaštams didėjant, iš dalies dėl brangstančių degalų, vietos ūkininkai reikalauja finansinės paramos iš Paryžiaus. Tačiau Europos Sąjungos taisyklės apibrėžia, kiek Prancūzijos vyriausybė gali padėti. Briuselis ne kartą ragino vynuogių augintojus sumažinti kaštus paliekant beveik 500 tūkst. akrų žemės pūdymui ir pakeičiant pigią masinę produkciją į brangesnį, geresnės kokybės vyną.

Valdžia girdi tik bombas

Tai nelabai veikia vietos gyventojus. „Daugelis šių vynuogynų savininkų prisiėmę ilgalaikius gamybos ir investavimo įsipareigojimus, kurie siekia 20 ar 30 metų, – sako vienas regiono vynininkystės sektoriaus atstovas, nenorėjęs paviešinti savo pavardės dėl „akivaizdžios įtampos”, kurią sukėlė susiklosčiusi padėtis. – Strategijos nepakeisi ir produkcijos nesumažinsi per vieną naktį.” Jerome’o Soulere’o advokatas Jeanas Marie Bourland’as nepateisina kliento destrukcinių veiksmų, tačiau supranta, kad šis pakliuvo į keblią padėtį. „Deja, gyvename šalyje, kurios vadovai nekreipia dėmesio, kai elgiesi padoriai, o išgirsta tik tada, kai nepalieki jiems išeities, – sako teisininkas. – Daugelis šių žmonių išgyvena agoniją ir lėtą mirtį. Kai kuriems jų bomba yra mėginimas iškelti problemą.”