Naftos kainų temperamentas – choleriškas

Smarkiai svyruojančios naftos produktų kainos praėjusį mėnesį rodė gana skirtingus savo nenuspėjamo charakterio bruožus. O rugpjūčio pirmąją didmeninė kuro kaina vėl pradėjo kilti.

Per pastarąsias tris savaites naftos žaliavos kaina Londono biržoje nukrito daugiu nei 15 JAV dolerių. Šiuo metu jos kaina siekia 124,19 JAV dolerių už barelį. Kritus naftos žaliavos kainoms, Roterdamo biržoje pasikeitus produktų indeksams, benzinas pradėjo brangti, dyzelinas – toliau pinga.

AB „Mažeikių nafta”, atsižvelgdama į tai, kad per praeitą savaitę tonai benzino Platts indeksas paaugo 50,5 JAV doleriais – iki 1072 JAV dolerių, o dyzelino nukrito 46 JAV doleriais – iki 1142,75 JAV dolerių tonai degalų, koregavo ir savo terminaluose parduodamų naftos produktų didmenines kainas. Jeigu tokios tendencijos išliks, šalies degalinės, pardavusios pigiau įsigytą benziną, jį vėl brangins.

Trumpas atokvėpis.
Pasak bendrovės „Lietuva Statoil” Pardavimų ir tiekimo departamento direktoriaus Skirmanto Mačiuko, vis dar esant aukštai žaliavos kainai tam tikrais liepos mėnesio momentais benzino gamyba buvo netgi nuostolinga, nes marža yra labai sumažėjusi. „Praėjusią savaitę buvo užfiksuotas aukščiausias benzino suvartojimo augimas JAV šiais metais ir tai gali būti viena iš kainos pasikeitimo priežasčių pasauliniu mastu, nes JAV suvartoja apie 35 proc. benzino pasaulyje”, – teigia naftos rinkos analitikas.

Tuo tarpu dyzelino kainų kitimą, pasak S.Mačiuko, lėmė sumažėjusi naftos kaina, padidintos dyzelino gamybos apimtys, išaugusios gamyklų maržos ir sukauptos didelės šių degalų atsargos JAV, iš kur yra eksportuojama į Europą. „Didelės įtakos dyzelino kainoms Europoje turėjo naujai atidarytas ir pradėtas eksploatuoti „Primorsk” naftos produktų terminalas, iš kurio dyzeliną Europai teikia aštuonios Rusijos naftos produktų gamyklos”, – pažymi S.Mačiukas. Prie kainų kritimo praeitą savaitę prisidėjo ir sustiprėjęs JAV doleris bei kritęs trumpalaikių spekuliacinių sandorių skaičius naftos rinkoje. Todėl, pasak eksperto, naftos žaliavos kainoms pingant rinkos dalyviai ima jausti atokvėpį.

LŽ pakalbintas AB „Mažeikių nafta” atstovas spaudai Jacekas Janas Komar teigė, kad naftos kainos visada yra banguojančios. „Nors bendra naftos kaina ir krenta, bet naftos produktų suvartojimas išlieka aukštas. Platts indeksas jautriai reaguoja į vartojimą, todėl kainos keičiasi”, – dėstė J.J.Komar. Pasak pašnekovo, tarp aukštų ir atsakingų naftos rinkos asmenų sklando kalbos, jog naftos kaina dar risis žemyn, todėl ir Platts indeksas neturėtų labai didėti.

Kainos vėl kils

Per pastarąsias savaites didmeninėms naftos produktų kainoms „Mažeikių naftos” prekybos namuose nukritus, beveik visos šalies degalinės gana tiksliai mažino ir mažmenines kainas. Gal tik „PNK ORLEN Lietuva” degalinėje, kurią valdantis Lenkijos naftos koncernas yra pagrindinis AB „Mažeikių nafta” akcininkas, dar kurį laiką laikė aukštas benzino ir dyzelino kainas. Šių degalinių tinklą valdančios bendrovės „Ventus-nafta” komercijos direktorius Saulius Žilėnas LŽ teigė, jog visada krintant didmeninėms degalų kainoms, mažmeninės taip pat krenta, tačiau dėl brangesnių atsargų kiekio, esančio degalinėse, šis procesas neva vyksta lėčiau. Pasak jo, šios savaitės pradžioje degalų kainos degalinėse nepasikeitė, nes praeitą savaitę didmeninėje rinkoje jos buvo gana stabilios. Tačiau jeigu šią savaitę prasidėjęs didmeninių kainų augimas išsilaikys ir artimiausiomis dienomis, pasak pašnekovo, tikėtina, kad kainos palaipsniui kils ir degalinėse. S.Žilėnas linkęs manyti, kad pigesnis nei 4 litai dyzelinas jau nebebus.

Laiku neatsiskaito

Kiek kainuoja degalai vairuotojai gali stebėti švieslentėse, kai kurių degalinių tinklai kainas nuolat atnaujina internetinėse svetainėse, tačiau paskambinus telefonu į degalinę kai kurie operatoriai slepia kainas, net žurnalistus laikydami konkurentais.

Bendrovės „Alauša” generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Stacevičius LŽ sakė, kad nuo vartotojo degalų kainos neturi būti slepiamos. Pasak J.Stacevičiaus, nors konkurencija ir jaučiama, bet tarp degalinių didelio kainų skirtumo negali būti. „Visi įsigyjame kurą iš to pačio katilo beveik vienodom sąlygom, todėl stebuklų negali būti. Vairuotojai patys pasirenka kur jiems patogiau piltis. Pastebim, kad centus skaičiuoja tik mažesnių gyvenviečių gyventojai ir vairuojantys pensininkai”, – pastebi pašnekovas.

Pasak jo, taip svyruojant degalų kainoms, mažoms degalinėms iškyla niekada galvos skausmo nekėlęs klausimas – įmonių atsiskaitymai. „Bandydami konkuruoti su didesniais degalinių tinklais įmonėms sudarėm lengvesnes atsiskaitymo sąlygas, ilginom terminus. Dabar jau žiūrim, ar įmonės galės atsiskaityti. Manau, čia dar ne pabaiga visų kylančių sunkumų”, – pabrėžė jis.