Siutino klausimai dėl atlyginimų

Nors Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo pataisos įsigaliojo nuo rugpjūčio 1-osios, valdininkai nepasiruošę atskleisti savo atlyginimų, priemokų ir reprezentacijai skiriamų išlaidų.

Įstatymo pataisos suteikia teisę kiekvienam šalies piliečiui paprašyti informacijos valstybinėse įstaigose apie mokamus atlyginimus ir jų priedus.

Vakar LŽ atliko eksperimentą – dienraščio žurnalistai paskambino į keletą svarbiausių krašto valstybinių įstaigų ir pasidomėjo jų darbuotojų algomis. Nė į vieną iš žurnalistų klausimų nebuvo atsakyta. Lietuvos biurokratų tvirtovė kol kas neįveikiama.

Prezidentūra atostogauja.
Prezidentūroje žurnalistas išgirdo, kad Lietuvos Prezidento įstatymo 18 str. nustato tokį Respublikos Prezidento valstybinį aprūpinimą ir aptarnavimą: darbo užmokestį, lygų paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dvylikai dydžių, rezidenciją Vilniuje ir vasaros rezidenciją, taip pat tarnybinį butą Vilniuje, specialios paskirties lėktuvą ir 2 automobilius, apsaugą, kuria rūpinasi specialios paskirties tarnyba.

Įstatymas taip pat numato atstovavimo išlaidas šalies viduje ir lankantis užsienio valstybėse – pagal tarptautinę diplomatinę praktiką atsiskaitytinai ir 25 proc. prezidento mėnesinio darbo užmokesčio neatsiskaitytinai.

Statistikos departamento duomenimis, 2008 metų pirmojo ketvirčio šalies ūkio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 2151 litas, arba 1650 litų atskaičius mokesčius. Prezidento mėnesinis darbo užmokestis atitinkamai sudaro 25 812 litų, arba 19 800 litų atskaičius mokesčius.

Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė atsisakė komentuoti, kokį atlyginimą, priedus ar priemokas gauna valstybės vadovo patarėjai, padėjėjai ar asistentė, nes esą norint pateikti tikslius skaičius reikia paprašyti detalesnių duomenų iš prezidentūros Finansų skyriaus. „Padėtį apsunkina tai, kad dabar atostogų metas”, – sakė R.Grumadaitė. Ji tikino, jog visiems duomenims surinkti reikės ne mažiau nei trijų dienų. Šiuo metu atostogauja ir prezidentūros kancleris Giedrius Krasauskas.

Gyventojai algomis nesidomi

Susisiekimo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Perednienė, atsiliepusi į telefono skambutį, negalėjo atsakyti, kokio dydžio atlyginimus gauna jos atstovaujamos įstaigos darbuotojai. Moteris pažadėjo perskambinti, kai tik turės reikiamos informacijos. Netrukus LŽ sulaukė skyriaus vedėjos Reginos Sklepovič skambučio. Ji tvirtino, kad kol kas valdininkų algos domina tik žiniasklaidą, o gyventojams tai visiškai nerūpi. R.Sklepovič patikino galėsianti suteikti prašomą informaciją, tačiau tik po poros dienų, nes šiuo metu darbuotojai, kurie rūpinasi įstaigos finansais, atostogauja arba yra užsiėmę.

Žadėjo atsakyti rytoj

Daugelis Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) valdininkų šiuo metu atostogauja. Išgirdusi, jog teiraujamasi apie jų atlyginimus, SAM Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Voverienė paprašė pateikti klausimą raštu arba geriausia – faksu. Ji tikėjosi, kad ministerijos Apskaitos skyrius atsakymą pateiks rytoj.

Kreipkitės oficialiai

Švietimo ir mokslo ministro atstovė spaudai Ieva Tamutytė paskambinusiam žurnalistui pasakė, kad apie ministerijos darbuotojų gaunamus atlyginimus galės pranešti tik tada, kai bus kreiptasi oficialiai. Kokia turėtų būti ta oficiali kreipimosi forma, pašnekovė nepatikslino, bet patikino, jog atsakys ir į elektroninį laišką. Tačiau ne tą pačią dieną. Galbūt kitą. Kodėl? Reikės laiko visiems duomenims surinkti.

Jautėsi nuskriausti

Kultūros ministro Jono Jučo atstovė spaudai Gabrielė Banaitytė teigė iškart negalinti atsakyti, kokius atlyginimus kiekvieną mėnesį gauna Kultūros ministerijos tarnautojai. „Kol kas nesame parengę jokio oficialaus dokumento, nes buhalterė užsiėmusi einamaisiais reikalais”, – sakė ji. Atstovė spaudai paprašė atsiųsti elektroninį laiškutį ir nurodyti pavardes tų darbuotojų, kurių darbo užmokesčio dydį norėtų sužinoti LŽ redakcija. „Mes visada su žurnalistais kalbamės atvirai. Per kurį laiką galėtume atsakyti jums?” – klausė ji.

Atsakius, kad per pusvalandį, ministerijos darbuotoja pažadėjo tai padaryti kuo greičiau. Po pusvalandžio redakciją pasiekė skambutis iš Kultūros ministerijos. Atstovė spaudai paaiškino, kad ministro atlyginimo dydį turėtų paviešinti Vyriausybės Informacijos skyrius, mat J.Jučas yra ministrų tarybos narys. O kitų darbuotojų atlyginimo sužinoti nespėta.

„Kad ir pačiais geriausiais norais ir pagarba žurnalistams, per pusvalandį atsakymo pateikti nespėsime, bet atsakysime ryt iš ryto. Tik atsiųskite klausimus raštu”, – kalbėjo atstovė spaudai.

Paskambinusi antrą kartą ministro atstovė klausė, kodėl jų žinyba verčiama atsakyti per tokį trumpą laiką, mat ji šnekėjusi su kitų ministerijų atstovais žiniasklaidai ir šie teigę, jog LŽ paklausimą dėl tarnautojų atlyginimų gavę dar penktadienį. „Jei taip yra, mes jausimės labai nuskriausti. Mums liepėte tai sužinoti per pusvalandį, o tuo metu kitos žinybos turėjo daug laiko paruošti atsakymus”, – guodėsi ji.

Atsakymas – per 20 dienų

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vyriausiasis specialistas Alvydas Jancevičius suabejojo, ar žurnalisto klausimas dėl atlyginimų teisėtas. „Nežinau, ar šis Seimo priimtas įstatymas jau paskelbtas, bet reikėtų kreiptis raštu į kanclerį”, – paaiškino jis.

A.Jancevičius sutiko, kad klausimai būtų atsiųsti faksu kanclerio vardu, bet patikslino, jog kancleris dabar atostogauja, jį pavaduoja Bronislav Sakovič. Šis pradėjo pokalbį nuo klausimo, ar LŽ skambino penktadienį. Išgirdęs, kad ne, pasiguodė: „Tada jūs būsite trečia. Penktadienį apie pusę keturių gavome paklausimą dėl teismo pirmininko Vytauto Greičiaus. Aš tik šiandien pavaduoju kanclerį, šiandien duosiu ir pavedimą, kad parengtų atsakymą.”

Išgirdęs, jog LŽ domina ne tik V.Greičiaus, bet ir visų teisėjų atlyginimai bei priedai, B.Sakovič užregistravo skambutį ir pažadėjo per dvidešimt dienų atsakyti – neva tokį terminą nustato įstatymas. „Ar jūs kalbate apie terminus į žurnalistų užklausimą?” – pasitikslino LŽ, nes Visuomenės informavimo įstatymas numato, kad informacija, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų, žurnalistams pateikiama ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, o informacija, kurią rengiant reikia kaupti papildomus duomenis, – ne vėliau kaip per savaitę.

„Taip, į spaudos užklausimą, – atsakė B.Sakovič. – Įstatymo numatytu terminu buhalterija paruoš atsakymą.”

Tik raštu, geriau – paštu

Vilniaus apygardos teismo pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė paprašė, kad prašymas dėl informacijos apie teisėjų atlyginimus būtų pateiktas taip, kaip numatyta įstatyme – raštu. „Geriausia būtų užklausimą atvežti į teismą, bet galima ir kitaip – pirma užklausimą atsiųsti faksu, o po to išsiųsti paštu. Buhalterijai reikės trijų dienų informacijai surinkti. Bet kokiu atveju ne vėliau kaip po 20 dienų tokią informaciją gausite”, – paaiškino ji.

Priminus, kad įstatymas žurnalistams numato kitą informacijos pateikimo terminą, S.Jacinevičienė-Baltaduonė pažadėjo atsiųsti duomenis per trumpesnį laiką.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracijos sekretorė Neringa Lukoševičienė taip pat paprašė atsiųsti oficialų užklausimą paštu, bet vėliau sutiko, kad raštas būtų išsiųstas ir faksu. Atsakyti pažadėjo per 20 dienų – tiek numato įstatymas.

Termino nežino

Šiaulių apygardos administracinio teismo pirmininkas Gražvydas Poškus, išgirdęs, kad žurnalistė norėtų pasinaudoti įstatymo suteikta galimybe sužinoti teismo darbuotojų atlyginimus, nenustebino pasiūlęs atsiųsti prašymą paštu. Paaiškinus, jog taip atsakymas užtruktų, G.Poškus sutiko gauti paklausimą faksu. Pažadėjo atsakyti į jį įstatymo nustatytais terminais. Pasidomėjus, koks tai terminas, teismo pirmininkas patarė: „Paskaitykite, ir žinosite. Dar turėsite klausimų?”

Žurnalistei nusistebėjus, kad teismo pirmininkas nežino terminų, per kuriuos atsakoma į visuomenės informavimo priemonių užklausimus, šis suskubo baigti pokalbį: „Jeigu dar norėsite kalbėti, kreipkitės į spaudos atstovą. Viso gero.”

Ieško formos

Vyriausybės kancleris Valdemaras Sarapinas pranešė, kad premjeras Gediminas Kirkilas Socialinės apsaugos ir darbo bei Vidaus reikalų ministerijoms nurodė apsvarstyti, kokia forma labiau tiktų valdžios institucijų darbuotojų algoms skelbti.

„Ministerijos per 10 dienų turi pateikti siūlymus arba Vyriausybė turėtų parengti kokią nors atskirą tvarką, nes įstatymas to nenumato”, – sakė V.Sarapinas.

Jis tikisi, jog šis papildytas Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų įstatymas leis įvesti daugiau tvarkos valstybės tarnyboje, bet kol kas negirdėjo, kad kuris nors iš kolegų išsigąstų didesnio viešumo. „Nuoširdžiai sakau, niekas dėl to nesiguodė, nesiskundė, nes nemanau, kad valstybės tarnautojų atlyginimai yra itin dideli. Pats į tai žiūriu teigiamai – mūsų algos neturėtų būti paslaptis”, – tvirtino kancleris ir čia pat nedvejodamas sutiko LŽ pasakyti savo atlyginimą. Pašnekovo darbo užmokestis sudaro apie 6,8 tūkst. litų, o už 17 metų darbo valstybės tarnyboje stažą jis gauna dar papildomai kiek daugiau nei tūkstantį.

„Vyriausybės kanclerio pareigybė – aukščiausia tarp valstybės tarnautojų. Tačiau pagal šį įstatymą bus skelbiami ir politinio pasitikėjimo pareigūnų atlyginimai, pradedant nuo prezidento”, – užsiminė V.Sarapinas.

Tad ar turėsime dar vieną gerą, tačiau neveikiantį įstatymą, o piliečiai – dar vieną teisę, kurios negalima įgyvendinti?