Vyriausybės sprendimas gerokai sumažinti paramą daugiabučių namų renovavimui nepalies valdančiųjų socialdemokratų lyderių. Namų, kuriuose butus turi Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas ir premjeras Gediminas Kirkilas, atnaujinimą 50 proc. remia valstybė.
Vilniaus Šeimyniškių gatvės 30, 34, 36 ir 38 namų bendrijos gyventojai gali lengviau atsikvėpti: rudeniop daugiau kaip 50 proc. išaugsiančios šildymo kainos jų kišenei atsilieps ne taip skaudžiai, mat liepos pabaigoje pajudėjo šių namų renovavimo darbai. Mažiau už šildymą mokės ne tik paprasti šios bendrijos gyventojai, bet ir Šeimyniškių gatvės daugiabutyje įsikūręs Seimo pirmininkas Č.Juršėnas, neseniai butą suremontavęs premjeras G.Kirkilas, kiti žymūs žmonės. Būtent šiai bendrijai priklausantys namai sovietų laikais buvo skirti tuometinei nomenklatūros grietinėlei, tebegyvenančiai juose iki šiol.
Seimo pirmininkas ir premjeras mažiau mokės ne tik už šildymą. Būsto renovavimas jiems taip pat kainuos pigiau nei daugeliui paprastų vilniečių, nes jų namų reikalus sprendžianti bendrija dar spėjo pasinaudoti dosniu pernai nuskambėjusiu Vyriausybės pažadu padengti 50 proc. visų būsto renovacijos išlaidų.
Prieš kelis mėnesius susizgribusi Vyriausybė pataisė pernykštį sprendimą: pagal naują daugiabučių namų modernizavimo tvarką gyventojams, norintiems renovuoti savo būstą, valstybė kompensuoja tik dalį darbų, susijusių su šilumos taupymu. Specialistų teigimu, dėl to gyventojų išlaidos būsto renovavimui gali didėti daugiau kaip 20 procentų. Kaip LŽ patvirtino bendrijos pirmininko pavaduotojas Viktoras Jurgelevičius, dar 2007-ųjų pabaigoje suplanuoti renovacijos darbai iriasi į priekį. „Mes esame turbūt vieni paskutinių, kurie gavome Vyriausybės žadėtus 50 proc. paramos. Tačiau tai, kad čia gyvena Č.Juršėnas, G.Kirkilas, tam jokios įtakos neturėjo. Jie šių klausimų, manau, nemoka spręsti. Ir neturi spręsti”, – kalbėjo V.Jurgelevičius.
Pasak jo, bendrijai priklausančių daugiabučių gyventojai turės padengti 42,5 proc. išlaidų. Butų savininkai turės mokėti po 150 litų už kiekvieną buto kvadratinį metrą. Maždaug 100 kv.m. buto savininkui teks pakloti apie 15 tūkst. litų.
Tuo metu kitų daugiabučių bendrijų reikalai nėra tokie džiugūs. Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidento Juozo Antanaičio teigimu, dėl pakeisto Vyriausybės sprendimo padėtis tapo tragiška. „Sustojo visi renovavimo projektai, kuriuos žmonės jau buvo parengę. Taip įvyko todėl, kad Vyriausybė nusprendė skirti kur kas mažiau lėšų. Dabar padėtis tokia: bendrijos, kurios darbus pradėjo anksčiau, po truputį dar krapštosi, bet nauji projektai sustojo”, – aiškino jis.
Šių metų pradžioje buvo parengta ir Vyriausybės patvirtinta 300 daugiabučių namų renovavimo investicinių projektų. Jiems įgyvendinti iš biudžeto reikėtų apie 200 mln. litų. Šiems metams renovacijai numatyti 52 mln. litų – tai didžiausia iki šiol skirta paramos suma, tačiau jos akivaizdžiai nepakanka.
Lietuvos Būsto strategijoje numatyta, kad iki 2020 metų šalyje turėtų būti renovuota apie 70 proc. iki 1993 metų statytų daugiabučių. Planuojama, kad juose energijos sąnaudos turėtų sumažėti bent 30 procentų. Iki šiol renovuoti tik 235 daugiabučiai namai.