A.Bocelli Lietuvoje bijojo sušalti

Ketvirtadienio vakarą sostinės Vingio parke skambėjo vieno žinomiausių pasaulio tenorų – italo Andrea Bocelli dainos, pritraukusios būrį inteligentijos ir ne tik.

Per daugiau nei pusantros valandos trukusį dviejų dalių koncertą, tenoras A.Bocelli įspūdingu savo balso tembru kerėjo daugiau nei 20 tūkst. klausytojų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš šalių kaimynių. Vakaro metu žiūrovai dalijosi įspūdžiais latvių, estų ir lenkų kalbomis.

Iš klasikos lobyno.
Pirmąjį koncerte skambėjusį kūrinį – įžangą iš Pietro Mascagni operos „Kaimo garbė” – atliko Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Marcelo Rotos. Po šio kūrinio į sceną, įsikibs į lydinčiojo asmens parankę, įžengė ir pati vakaro žvaigždė – neregys dainininkas. Pirmoje koncerto dalyje A.Bocelli atliko operų arijas iš pasaulio klasikos lobyno: „Hercogo dainelę” iš Giuseppe Verdi operos „Rigoletas” bei „Brindisi” iš „Traviatos”, taip pat duetu su operos soliste Daniela Bruera sudainavo ištrauką iš Wolfgango Amadejaus Mozarto operos „Don Žuanas” ir kitus klasikos aukso fondo kūrinius. Jam pritarė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro choras. Antroje koncerto dalyje tenoras dainavo kur kas mažiau, tačiau publiką džiugino geriau pažįstamu populiariosios muzikos repertuaru. Kartu su dainininke iš Australijos Tina Arena jis jausmingai sudainavo romantiškąją „Falling in love”, o vakaro pasirodymą simboliškai vainikavo žiūrovų labai laukta ir A.Bocelli vizitine kortele tapusi daina „Time to say good bye” („Laikas tarti sudie”).

Nors viso renginio metu dainininkas su publika visiškai nebendravo ir į aplodismentus atsakydavo plačia šypsena, vis dėlto prieš baigiamąjį koncerto kūrinį A.Bocelli kreipėsi į žiūrovus. „Per kelias valandas, kurias praleidau jūsų šalyje, spėjau išmokti tik vieną lietuvišką žodį, kurį dabar ir noriu ištarti garsiai: „Ačiū”, – angliškai kalbėjo A.Bocelli.

Klimatas kaip Italijoje

Avykdamas į Lietuvą A.Bocelli ir jo komanda nepateikė kokių nors išskirtinių pageidavimų. Jokių papildomų norų neišreiškė ir viešnagės metu. „Dainininkas visiškai neįgeidus. Per koncerto pertrauką tikino, kad koncertuoti Lietuvos publikai jam labai malonu, džiaugėsi šiltu žiūrovų palaikymu. A.Bocelli prisipažino, kad buvo įsitikinęs, jog Lietuvoje šalta, todėl pats labai juokėsi iš šios klaidingos nuostatos, džiaugdamasis, kad mūsų klimatas beveik toks pats, koks šiuo metu yra ir jo gimtojoje Italijoje”, – po koncerto LŽ pasakojo agentūros „Makroconcert” atstovė Rūta Diržanauskaitė.

Meras prašė autografo

Vingio parko erdvė per koncertą buvo suskirstyta į atskirus sektorius, pagal bilietų kainas. VIP zonoje sėdėję žiūrovai už bilietą į italų žvaigždės koncertą paklojo net po tūkstantį litų. Už tai jiems priklausė patogus privažiavimas, sėdimos vietos ir atskiri barai. Vis dėlto šiais privalumais susigundė ne tiek daug gerbėjų kaip buvo tikėtasi – liko laisvų vietų. Iš VIP zonos koncertą stebėjo ir prezidentas Valdas Adamkus bei premjeras Gediminas Kirkilas su žmonomis. Renginyje apsilankęs sostinės meras Juozas Imbrasas netgi pareiškė norą asmeniškai pabendrauti su italų tenoru. Per dvidešimties minučių trukmės pertrauką meras suspėjo pasveikinti A.Bocelli atvykus į Lietuvą, išreiškė pagarbą ir simpatijas šiam atlikėjui bei gavo jo autografą.

Akis graužė dūmai

Tiems, kurie įsigijo pigiausius – 120 litų kainuojančius bilietus, pamatyti tolumoje scenoje esančio dainininko nepavyko. Šie, tvora atitverti gerbėjai, savo mylimą atlikėją galėjo stebėti dviejuose, ne itin dideliuose, prie scenos šonų įrengtuose ekranuose. Nemažai tokių „užribyje” likusių žiūrovų įsitaisė ant atsineštų sulankstomų kėdučių ir veiksmą scenoje sekė per žiūronus. Be to, vaizdą gerokai užgožė ir akis graužė nuo kepamų šašlykų sklindantys dūmai – tikrai nederantys prie solidžios vakaro programos. Šašlyko kvapas tikriausiai pasiekė ir A.Bocelli. Tenka pripažinti, kad Vingio parkas tikrai nėra tinkamiausia vieta klausytis pasaulinio garso tenoro atliekamų arijų iš operų.

Ne tik nepritaikyta aplinka trukdė džiaugtis A.Bocelli atliekamais kūriniais. Akivaizdu, kad ne visi žiūrovai buvo nusiteikę pasiduoti klasikinės muzikos tėkmei. Netrūko ir tokių, kurie akivaizdžiai nuobodžiavo ir, ignoruodami pasaulinio garso tenorą, mieliau gėrė alų bei šnekučiavosi su bičiuliais.