Ar gali vakar Lietuvoje stebėtas dalinis Saulės užtemimas turėti įtakos mūsų gyvenimui? Etnokosmologas Jonas Vaiškūnas sako, kad gali, – tik viskas priklauso nuo to, kokią reikšmę mes šiam Saulės ir Mėnulio šokiui patys suteikiame.
Anot rimtų astrologų, Saulės užtemimas, keli mėnesiai prieš jį ir jam jau praėjus, gali būti griaunantis ir fatališkas įvykis, trikdantis porų santykius, ardantis meilės ryšį ir taip toliau. Bet per patį Saulės užtemimą Katedros aikštėje LŽ pakalbinti vilniečiai ir miesto svečiai tuo abejojo.
Fizikas iš Čekijos Ivo, greta Katedros su bičiulėmis pro filtrą stebėjęs ant Saulės skritulio užlipusį Mėnulio kraštelį, sakė netikįs astrologiniais perspėjimais apie šio reiškinio įtaką žmonių santykiams. „Žmonių santykiai gali būti ir geri, ir blogi, bet tai priklauso nuo pačių žmonių ir konkrečių situacijų, – kalbėjo turistas”.
Tuo metu Adriana iš Lenkijos neprieštarautų, jei šis dangaus reiškinys turėtų įtakos jos asmeniniam gyvenimui. Žinoma, teigiamos. „Norėčiau, kad užtemimas man lemtų gerą ateitį, nes su vyru galvojame apie antrą vaiką”, – juokėsi pašnekovė. Vilnietė Kristina sakė mananti, kad kosmosas vis dėlto pakoreguoja individų gyvenimą. „Klausantis tos pačios Palmiros, man atrodo, kad jei žmonės, pavyzdžiui, pykstasi, taip ir turi būti. Horoskopuose rašoma kažkiek tiesos”, – tiki mergina.
Etnokosmologas, astrofizikas J.Vaiškūnas, Molėtų krašto muziejaus etnografinės sodybos vedėjas, teigia, kad reikšmingas yra ne tiek pats užtemimas, kiek jam žmogaus suteikiama prasmė.
„Emociškai tai yra nuostabus reiškinys, kai pasijunti tikru kosmoso erdvių gyventoju – labai aiškiai jauti dangaus atstumus, erdvės intervalus. Kad skruzdėlė uždengtų dramblį, reikėtų kruopščiai parinkti atstumus, o čia Mėnulis, būdamas taip arti ir toks mažas, uždengia tokią didžiulę Saulę – ir tai stebina”, – pasakojo J.Vaiškūnas. Jis pats su žmona penktadienį darė menines užtemimo nuotraukas – suprojektavo šį šviesulį ant savo kaktos ir nusifotografavo. Etnokosmologo žodžiais, žmogus, kaip kūrybinga asmenybė, tokius reiškinius apipina reikšmėmis bei pasakojimais ir tai, anot jo, įkvepia gyventi, tikėti. „Žmonės visais laikais į dangų žiūrėjo kaip į išminties knygą. Danguje juk žvaigždynų nėra, o žmogus bando tuos dangaus kūnus, žvaigždeles, taškelius jungti į figūras ir duoti joms vardus. Tai jau kūryba. Žmogus, danguje sukūręs tekstą, kodą, jau projektuoja savo supratimą apie pasaulį ir save patį”, – kalbėjo etnokosmologas. Ir šis dangaus kodas, anot jo, tiek pat svarbus kaip ir kiti – per kelią perbėgusi juoda katė, rašmenys, kelio ženklai, reklama. „Kai suteikiame reikšmes grafiniams simboliams, žiūrėkit, kas darosi: žmogus, atvertęs knygą, gali verkti, juoktis, griūti griebdamasis už širdies, būti įkvėptas žūtbūtinei kovai… Tekstai danguje mus veikia taip pat”, – teigė J.Vaiškūnas.
Senovėje, pasak jo, užtemimams buvo skiriama ypatinga reikšmė – jais buvo reguliuojama ne individų elgsena, o ištisų bendrijų ir valstybių likimai. „Ženklai priverčia mąstyti, o visa kultūra yra pastanga išlaikyti jų prasmę. Visi ženklai – astrologiniai, mistiniai, religiniai, yra sukurti žmogaus, tai ne Dievo pirštas. Jeigu žmogų užtemimas paveikia emociškai, jis pradeda jaudintis ir tada koreguoja elgseną. Taip ir man buvo: aš, stebėdamas Saulės užtemimą, nepadariau kitų darbų, todėl reikėjo lėkti į miestą, suspėti pažiūrėti lietuvių ir amerikiečių krepšinio rungtynes, tad skubėdamas, lėkdamas juk galėjau nuvažiuoti nuo kelio. Ir Saulės užtemimas būtų buvęs kaltas! Taigi priežastiniai ryšiai gali būti patys įvairiausi. Kita vertus, kai nežinai ženklo prasmės, jo ir poveikis yra niekinis”, – sakė etnokosmologas.