Didvyrių žemė, antai nustebinusi pasaulį laisvės troškimu, už kurį mokėta ir bebaimių piliečių krauju, šiandien rengiasi naujam stebuklui. Ji verčiama liūdnai mekenančiu, nusivylusiu padarėliu, kuris bene pasiskelbs besiganąs ne toje pievelėje.
Tokį planą – išmušti Lietuvą jos pačios valia iš Europos Sąjungos – nūnai išdėstė Rolandas Paksas „Valstiečių laikraštyje” (2008-07-19, Nr. 55): laimėsime Seimo rinkimus ir priimsime sprendimą nesilaikyti Europos sutarties – kas gali būti paprasčiau?
Pati nuostata nesilaikyti sutarčių atrodo drąsi ir ryžtinga; turėsim elektros, tik balsuokit už mano partiją! Dar porą metų neuždarysim Ignalinos AE, o paskui tegul nors ir sprogsta. Todėl žmonės, kurie bus linkę žavėtis, kad „jest takaja partija!”, turėtų suvokti, ką gali lemti jų balsai.
Į šios mūsų naujo apsisprendimo pakraipos rinkimus Europa žiūrėtų labai nustebusi, o ypač, jeigu jie būtų sėkmingi R. Paksui, Audriui Butkevičiui, Juozui Imbrasui ir Valentinui Mazuroniui. Programa atsimesti nuo to, su kuo sutiko žinomas jų ministras ir ką ratifikavo 27 valstybės, reikštų Lietuvos ekonominę katastrofą: grąžinkit, ką gavot, ir pamirškit, ką dar planuojat gauti, apsiskaičiuokit uždarymo su fakelais sąnaudas. Plevenkit savo durniaus laivu per beribį dangų, jei norit, tačiau Europos Sąjunga nėra durnių laivas – toks turėtų būti logiškas atsakymas.
Maskvai čia būtų fantastiškas biznis – parsivaryti avelę Lietuvą atgal ir dar jos pačios šieno sąskaita. Blogiausiu atveju negaila nė primokėti už laisvus tranzitus, nuosavus uostus ir istorinės klaidos atitaisymą. Išpirktų buvusią valdą. Kalta vis tiek liktų Europos Sąjunga, jeigu keistai reikalautų, kad apgavikė Lietuva grąžintų, ką išmonijusi ir išsidalijusi. Juk europiečiai sutinka, kad Rusija juos nuolat apgaudinėja, tai kodėl turėtų skriausti Lietuvą? Esame iš tų pačių sovietų. Jeigu skriaus – tai Europos komisarai ir bus mūsų skriaudikai, o ne mes apgavikai. Svarbiausia, kad R.Paksas ir A.Butkevičius laimėtų Seimo rinkimus.
Jų metu dar bus balsuojama už tuščią patarimą siekti, kad IAE nebūtų uždaryta (nors po poros metų dėl nusibaigiančios technologijos vis vien turės būti uždaryta). Jei Vyriausybė iš tikrųjų „siektų”, o ne vaidintų, nereikėtų nė patarimo per referendumą, kurį organizuoti kainuotų milijonus. Čia absurdas gana aiškus, bet jeigu patarimas liks naujajai V.Mazuronio, G.Šurkaus, V.Matulevičiaus, E.Lolišvili vyriausybei, ji lengvai tai interpretuos kaip tautos valią spjauti į Europos Sąjungą. Panašiai mūsų žavusis kaimynas A. Lukašenka 1997 metų patariamąjį referendumą akimirksniu pavertė amžina tautos valia amžinai diktatūrai.
Parengiamųjų aiškinimų skaitome antai naujųjų kapitalistų „Kauno dienoje” (2008-07-24, priedas „Turtas”). Jų „viltys – Rytuose”. Tik štai lietuvių politikai, matykit, vėl įvaro pleištą į pačią vilties širdį. Kai parodomas mūsų skirtingumas nuo putininės Rusijos, tai jau veikimas „ne pagal nacionalinius interesus”, talkina politologas Č.Laurinavičius. Jam choru pritartų būsimieji Seimo nariai draugai A.Paleckis ir V.Petkevičius.
Todėl klausimas tik toks: ar Lietuva, išsiuntusi ir įžeidusi šimtus tūkstančių balsuojančių piliečių, dar gali nebūti avelė, kurią veda gudri keturguba virvelė? Klausimas ir tiems, kurie linkę abejingai leisti, kad įvyktų bet kas.