Italijos premjero Silvio Berlusconi vyriausybė toliau žengia karo su nelegaliais imigrantais keliu. Pagrindinė problema – pasirinktos priemonės, tokios kaip nepaprastosios padėties įvedimas, daugeliui kelia rimtų abejonių.
Italijos opozicinių partijų nariai teigia nesiruošiantys sėdėti ramiai sudėję rankas, S.Berlusconi ir jo bendražygiams griežtinant sankcijas nelegaliems imigrantams. Ypatingą opozicijos pasipiktinimą sukėlė penktadienį priimtas sprendimas visoje šalyje skelbti nepaprastąją padėtį, kuri, vidaus reikalų ministro Roberto Maroni teigimu, padėtų „intensyviau kovoti su (imigracijos) reiškiniu”.
Vidaus reikalų ministerija planuoja visoje šalyje steigti nelegaliems imigrantams skirtų identifikacijos ir išsiuntimo centrų tinklą. Šie planai taip pat susiję ir su neseniai priimtomis įstatymų pataisomis, pagal kurias bus taikoma baudžiamoji atsakomybė už nelegalų įvažiavimą į Italijos teritoriją. Nelegaliems imigrantams Italijoje nuo šiol grės ne tik išsiuntimas į gimtąją šalį, bet ir laisvės atėmimo nuo šešių mėnesių iki ketverių metų bausmė.
Centro kairės opozicinių partijų atstovai smarkiai užsipuolė nepaprastosios padėties įvedimą, teigdami, kad šalies gyventojams dirbtinai brukamas rimtos grėsmės vaizdinys, galintis sustiprinti gyventojų priešiškumą kitataučiams. Vidaus reikalų ministrui R.Maroni antradienį teks nelengvas uždavinys parlamente pagrįsti nepaprastosios padėties būtinumą.
Italijos žiniasklaida praneša, jog vien pirmąjį šių metų pusmetį į šalį pateko daugiau nei 10 tūkst. nelegalių imigrantų – gerokai daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais. Didelį šurmulį taip pat sukėlė žinia apie 350 „nelegalų” būrį, Italijos pakrantėje išsilaipinusį praėjusį šeštadienį.
Verta pažymėti, jog S.Berlusconi vyriausybė nebuvo pirmoji, sumaniusi įvesti nepaprastąją padėtį. Jau 2002 metais Romano Prodi, didžiausio S.Berlusconi politinio priešininko, vyriausybė ėmėsi panašių priemonių, bandydama spręsti imigracijos problemą. Tik šių metų pradžioje buvo nuspręsta nepaprastąją padėtį palikti vos trijuose Pietų Italijos regionuose: Apulijoje, Kalabrijoje ir Sicilijoje. Naujausias sprendimas imigracijos problemą vėl bando iškelti visos šalies mastu.
Prieštaringai vertinamo S.Berlusconi planus nuolatos lydi palyginimai su liūdnai pagarsėjusiu Italijos fašistų vadu Benito Mussolini, valdžiusiu šalį 1922-1943 metais ir nuvedusiu ją prie pražūtingos sąjungos su nacistine Vokietija bei pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare. Vienas garsiausių pastarojo meto S.Berlusconi sumanymų buvo privaloma tvarka paimti visų Italijoje gyvenančių romų tautybės asmenų, taip pat ir vaikų, pirštų atspaudus.