Vakar Kryžių kalne vyko tradiciniai atlaidai, kuriuose apsilanko tūkstančiai maldininkų iš visos Lietuvos ir užsienio.
Sekmadienio rytą nuo Šiaulių pajudėjo apie šimto žmonių procesija. Tai tradicinis piligriminis žygis nuo Šiaulių katedros iki pat Kryžių kalno – apie 12 kilometrų. Žygeiviai visą kelią dainavo ir meldėsi. Kaip visada kartu žygiavo ir vyskupas Eugenijus Bartulis.
Piligrimus pasitiko savanoriai su gaivinančiu vandeniu. Vos tik piligrimams atgavus jėgas, prasidėjo iškilmingos šv. Mišios, po kurių vyko katalikiškos muzikos koncertas.
Šalia Kryžių kalno atlaidai vykdavo jau XX amžiaus pradžioje. Anuomet kalnas sutraukdavo net iki 10 tūkst. maldininkų. Sovietmečiu atlaidų tradicija Kryžių kalne nutrūko dėl politinio persekiojimo ir vėl atsigavo po popiežiaus Jono Pauliaus II vizito į Lietuvą 1993-aisiais. Taigi šiemet minimos ne tik popiežiaus vizito, bet ir atgaivintų atlaidų 15-osios metinės.
Kryžių kalnas dažnai vadinamas nuskriaustųjų prašymo ir dėkojimo vieta. Užrašai ant kryžių liudija, kiek daug žmonių šiame pasaulyje patyrė skausmo ir nevilties, o tikėjimas juos išlaisvino. Štai kodėl Kryžių kalno atlaidai sukviečia tūkstančius stebuklingų pagijimų liudininkų.
Šis kalnas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1850 metais. Iš pradžių ant jo buvo vos keletas kryžių. Vėliau daugėjo. Kalnas savo sakralumo ir traukos neprarado net sovietmečiu, kai kryžiai ant kalno buvo traiškomi buldozeriais. Po kiek laiko jie vėl išdygdavo.