„Vokelių” byla pasiekė teismą

Vakar Panevėžio apylinkės teismui atiduotas 41 baudžiamosios bylos tomas. Surinkti faktai byloja, kad Krekenavos agrofirmos kiaulių augintojai mulkino valstybę.

„Džiugu, kad nugali teisybė. Taip pat džiaugiuosi, kad išklausyti ir mes, patys mažiausi ir patys silpniausi”, – taip buvusi Krekenavos agrofirmos mėsos sūdytoja, o dabar 80 proc. darbingumo netekusi neįgalioji Dalia Budrevičienė sutiko žinią, kad vakar Panevėžio apygardos prokuratūra atidavė teismui baudžiamąją bylą dėl Krekenavos agrofirmoje vokeliuose mokėto darbo užmokesčio.

Faktą, kad ši kiaules auginusi bei jų mėsą perdirbinėjusi bendrovė neteisėtai atsiskaitinėja su žmonėmis, paviešino būtent D.Budrevičienė.

Pustrečių metų tikrinimų

Bėdos į Panevėžio apylinkės teismo rankas pakliuvusią Krekenavos agrofirmą užgriuvo 2006-ųjų žiemą. Neteisėta bendrovės veikla susidomėta po to, kai Krekenavoje viešinčio Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho, su kurio vardu siejama Krekenavos agrofirma, mėsos sūdytoja D.Budrevičienė viešai paklausė, kiek dar laiko atlyginimai jiems bus mokamai vokeliuose. Kai atlyginimų vokeliuose klausimas iškilo į viešumą, netrukus tikrinti Krekenavos agrofirmos atkako Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Panevėžio skyriaus pareigūnai. Pradėjusi išsamų agrofirmos finansinės veiklos patikrinimą, FNTT darė kratas ir vidurinio personalo darbo vietose bei namuose. Taip pat buvo perkratyti Kėdainių ir Krekenavos padalinių buhalteriniai duomenys.

Buvo apklausti maždaug 400 liudytojų, atliktos įvairios ekspertizės. Šios bendrovės duris nuolat varstė ne vien FNTT, bet ir Valstybinė mokesčių bei Darbo inspekcijos, „Sodra”. Po pustrečių metų tyrimų nustatyta, jog Krekenavos agrofirma savo darbuotojams mokėjo papildomą piniginį atlygį, maža to, atlyginimo dalis būdavo atseikėjama maisto produktais, nemokamais pietumis.

Siekiama greičiau skirti bausmę

Tyrimui vadovavęs Panevėžio apygardos prokuratūros Sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Gediminas Marcinkevičius šią bylą atidavė kartu su prašymu dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu. Teigiama, jog tokiu prašymu siekiama paspartinti teismo darbą bei greičiau paskirti bausmę. Be to, pabrėžiama, kad Krekenavos agrofirma jau atlygino valstybei padarytą žalą – sumokėjo bemaž 190 tūkst. litų nesumokėtų mokesčių. Tokia žala padaryta neteisėtai mokant atlyginimus.

Kaltinimai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo pareikšti Krekenavos agrofirmai ir buvusiam jos generaliniam direktoriui Anicetui Daukšui, vadovavusiam bendrovei 2000-2005 metais. Nuo 2005-ųjų jis prisistato bendrovės „Juani”, Kėdainiuose įkūrusios viešbutį bei restoraną „Smilga”, savininku.

Už apgaulingą buhalterinės veiklos apskaitą griežčiausia įstatymo numatyta bausmė fiziniam asmeniui – ketveri metai nelaisvės.