Net 90 proc. mažųjų įmonių vadovų mato grėsmę savo verslui, tačiau jo apdrausti neskuba ir vadovaujasi logika: palauksim nelaimės – tada drausimės. Draudikai tokį smulkiųjų verslininkų elgesį vadina pamokomis iš klaidų.
Lėtėjant ekonomikai, smulkieji verslininkai vis dažniau pareiškia, kad šiais metais pelno nesitiki. Pinigų vos užtenka mokesčiams sumokėti, o gaisro, vagystės, technikos gedimo ar kitos nenumatytos nelaimės atveju gali tekti ir atsisveikinti su verslu. „Lietuvos draudimo” užsakyto tyrimo apie finansinę mažųjų įmonių apsaugą ekonominio atoslūgio metu, kurį atliko RAIT, rezultatai parodė, kad pernai bankrotas buvo paskelbtas 606 įmonėms, iš kurių net 92 proc. užsiėmė smulkiuoju verslu. Pastebėta, kad penktadalis šalies verslininkų mato veiklos nutraukimo grėsmę, tačiau nuo jos draudžiasi tik dešimtadalis įmonių.
Bijo gaisrų.
Pasak „Lietuvos draudimo” Verslo rizikos skyriaus vadovo Arūno Raziūno, mažosios įmonės verslo draudimu susidomi tik patyrusios žalą. Dažniausiai apsidraudžia prekybos verslu užsiimančios mažos įmonės. Tyrimo duomenimis, žalą patiria kas antra įmonė. „Turi kažkas atsitikti, kad verslininkai pradėtų manyti, jog reikia investuoti iš anksto į draudimą ir taip išvengti problemų vėliau. Jei iš įmonės būtų pavogta brangi aparatūra ir dėl to būtų sustabdytas paslaugos teikimo procesas – vadovas negautų lėšų, iš kurių paprastai sumoka mokesčius ir atlyginimus darbuotojams. Įsigyti naują techniką lėšų taip pat nėra. Jei įmonė apdraudusi techniką nuo vagystės – draudimas žalą padengtų ir verslas išvengtų grėsmės sustabdyti veiklą”, – apie draudimo būtinumą aiškino A.Raziūnas.
Tačiau smulkieji verslininkai vis dar įtariai žiūri į draudimo paslaugas ir per menkai įvertina galimą žalą įmonei. Pasak eksperto, kitaip nei Lietuvoje, daugelyje užsienio šalių būsimieji verslininkai, dar rašydami verslo planą, draudimą įtraukia kaip būtinąją eilutę biudžete.
Liepos mėnesį atliktas tyrimas parodė, kad daugiausia mažųjų įmonių vadovų mano, jog didžiausią grėsmę kelia gaisrai, vagystės, įrangos gedimai, stichinės nelaimės ir kt. Tačiau verslininkai linkę apdrausti įmonės automobilius, turtą, civilinę atsakomybę, darbuotojus ir pastatus. Veiklos nutraukimo atveju yra apsidraudusios mažiau nei 10 proc. mažųjų įmonių. A.Raziūno teigimu, veiklos nutraukimo atveju iki šiol dažniausiai draudėsi didžiosios įmonės. „Visada yra rizika, kad įmonė, tam tikrą laiką negaunanti pelno, gali pradėti simuliuoti ir su šia problema susiduria daugelis draudimo kompanijų. Tačiau likviduojant įmonę yra atsižvelgiama į buhalterinius ir finansinius duomenis, todėl simuliantai labai greitai išaiškinami”, – aiškino jis.
Produktų paketas – pigiau
Kaip rodo statistika, kasmet daugėja įmonių, patiriančių didžiulius nuostolius dėl vagysčių, gaisrų ar stichinių nelaimių. Pavyzdžiui, vien gaisras įmonei gali padaryti nuo 100 tūkst. iki 1 mln. ir daugiau nuostolių. Draudikų teigimu, mažosioms įmonėms esą labiau apsimokėtų verslo draudimo programa, suteikianti galimybę apsidrausti nuo daugiau rizikos veiksnių. Smulkiai įmonei, kurios apyvarta keli milijonai litų, toks draudimas kainuotų tiek, kiek kainuoja KASKO apdrausti automobilį metams – nuo 200 iki 2 tūkst. litų.