Trečiadienį Rokiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai vos spėjo ardyti vapsvų lizdus. Naikintos ir psichiatrijos ligoninėje, ir sodo vaiskrūmyje lizdus susilipdžiusios vapsvos.
Rokiškio ugniagesiams per dieną teko sunaikinti privataus garažo pakraigėje, Rokiškio psichiatrijos ligoninės sienos plyšyje, ant kaimiečio tvarto durų, individualaus namo palangėje ir vaisių krūme susispietusias vapsvas. Rokiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Algirdas Vyšniauskas LŽ informavo, kad vabzdžiai buvo naikinami pagal gyventojų kvietimus – jau spėta įsitikinti, kokį pavojų vapsvos kelia žmonių gyvybei.
Kilo panika.
Paklaustas, ar šią vasarą Rokiškio rajoną užplūdo daugiau vapsvų nei ankstesniais metais, A.Vyšniauskas atsakė, kad vapsvų nepadaugėjo. Tačiau gerokai padidėjo žmonių polinkis pulti į paniką, kadangi nuo jų įgėlimo mirė gretimo rajono moteris. Be to, prieš keletą metų mirtis įgėlus vapsvai užregistruota ir Rokiškio rajone. Dar visai neseniai vapsvų naikinimas nebuvo laikomas gaisrininkų prievole.
Pasak A.Vyšniausko, sugaudyti vapsvas į specialius maišus, paskui užsandarinti jų plyšius specialiais purškikliais ugniagesiams prisireikia nuo penkių iki dešimties minučių. Vapsvos dažniausiai susimeta į sienų, durų plyšius, pastoges, palėpes, pašiūres ir labai įnirtingai gina savo lizdus. Tačiau dar nė vienas Rokiškio rajono ugniagesys, kuris gaudė vapsvas, nebuvo sugeltas, nes tokiu atveju vilkima speciali apranga.
A.Vyšniauskas teigė, kad naikinti vapsvų žmonės ugniagesius gelbėtojus ima kviestis nuo birželio mėnesio. Kaip ir kasmet, užėjus karščiams, vapsvos suaktyvėja, tad ir iškvietimų padaugėja. Pagalbos šauksmai ir vapsvų naikinimas trunka iki rugsėjo vidurio.
Nesiskiria nei gausa, nei piktumu
Lietuvos zoologijos sodo vyriausioji biologė Virginija Raudeliūnienė LŽ teigė, kad šiemet vapsvos neišsiskiria nei gausa, nei piktumu. Ji pabrėžė, kad vapsvos be priežasties žmonių nepuola, tai daro tik suerzintos. Tačiau, anot biologės, visada geriau nuo šių vabzdžių laikytis atokiau. Verta įsidėmėti, kad pajutusi pavojų viena vapsva gali gelti daug kartų, be to, gelia tik patelės.
Norint be ugniagesių pagalbos iš savo namų išgyvendinti vapsvas, V.Raudeliūnienė patarė jas purkšti vandeniu ar naudoti specialius cheminius vabzdžiams naikinti skirtus purškalus.
Nemielos kaimynės
V.Raudeliūnienė pasakojo, kad vapsvos lizdus lipdo iš susmulkintos medienos, sumaišytos su jų seilėmis. Dėl tokios vapsvų veiklos veriasi, platėja plyšiai medinių statinių sienose, taigi trumpėja ir pastatų amžius. Tuo vapsvos kenkia žmonėms. Na, galbūt dar ir tuo, kad kėsinasi į žmonių išaugintas saldžias sodo gėrybes, būtinai zvimbdamos atskrenda į virtuvę, kai verdamos uogienės.
Kodėl vapsvos renkasi joms pavojingą žmonių kaimynystę, vyriausioji biologė teigė nežinanti atsakymo. Anot jos, vapsvos, misdamos ne vien vaisiais, gėlių nektaru, medumi, bet ir musėmis, uodais ir net silpnesnėmis už jas bitėmis, puikiausiai gali išsiversti be žmonių, bet tikėtina, kad prie mūsų veiklos jos prisitaikė. Pavyzdžiui, vapsvas traukia įvairių atliekų pilni šiukšlių konteineriai, kvepalų kvapas. Jos mus erzina šiltuoju metu, o nuo rudens iki pavasario miega.