Nesėkmę kompensuos tūkstančiai

Į naująjį Seimą nepatekę dabartiniai parlamentarai į gatvę išeis ne tuščiomis kišenėmis. Daugumai jų bus išmokėtos dešimtį ar daugiau tūkstančių sieksiančios kompensacijos.

Seimo kadencijos pabaiga – darbymetis parlamento kanceliarijos finansininkams. Kol kas niekas negali pasakyti, kiek dabartinių tautos išrinktųjų, kuriems nepavyks įveikti artėjančių rinkimų slenksčio, turės ieškotis ne parlamentinio darbo. Tačiau apie tokius politikus, tiksliau – apie išeitines kompensacijas jiems, pradėta galvoti dar planuojant šių metų biudžetą.

Apsidraudžiant Seimo narių ir jų padėjėjų, referentų kompensacijoms išmokėti rezervuota apie 8 mln. litų. Prieš ketverius metus atsiskaityti su parlamentą paliekančiais tautos išrinktaisiais bei jų pagalbininkais prireikė beveik 4 mln. litų.

Numatyti rėmai

Išeitinių kompensacijų parlamentarams mokėjimą reglamentuoja Seimo Statutas ir Seimo narių darbo sąlygų įstatymas. Šie teisės aktai numato, kad pasibaigus Seimo kadencijai parlamentarui išmokama tiek vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko jo kadencija Seime. Ši suma turi būti ne mažesnė kaip dviejų ir ne didesnė kaip šešių vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio.

Pasak Seimo kanceliarijos Finansų departamento darbo užmokesčio apskaitos skyriaus vedėjos Rimos Urbonaitės, šiuo metu eilinio Seimo nario mėnesinis atlyginimas siekia 4655 Lt (frakcijų, komitetų vadovų, Seimo pirmininko bei vicepirmininkų – didesni). Išdirbęs vieną ketverių metų kadenciją toks seimūnas palikdamas Seimą gaus keturių mėnesio dydžio atlygių sumą. Atskaičius mokesčius tai bus 13 tūkst. 592 litai.

Politikai, Seime dirbę daugiau kadencijų – dvi, tris ar keturias – gaus dar didesnes sumas. Jas apskaičiuojant, anot R.Urbonaitės, mėnesinis vidutinis atlyginimas dauginamas iš šešių. Atskaičius mokesčius ilgaamžiai (darbo prasme) parlamentarai į kišenę įsidės maždaug po 20 tūkst. 390 litų.

Gauna ne visi

Seimo narys, dirbęs parlamente ne visą kadenciją – metus, dvejus ar trejus taip pat neliks nuskriaustas. Finansininkės teigimu, pagal įstatymą jam bus paskaičiuota dviejų mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka (maždaug 7,2 tūkst. litų).

Jokios išeitinės išmokos nepriklauso į naująjį Seimą perrinktiems „seniesiems” politikams. Jos taip pat nemokamos ir tiems, kurie iš Seimo išėjo savo noru. Tokią nuostatą Seimas palaimino 2005 metų gruodį, nors garsiai apie tai prabilta 2004-ųjų pavasarį, kilus vadinamajam korupcijos skandalui, susijusiam su „Rubicon group”. Jo įkarštyje, vengdami apkaltos proceso, Seimo mandato atsisakė trys parlamentarai. Iš Seimo jie pasitraukė ne tuščiomis – gavo tūkstantines išmokas.

Šios kadencijos metu iš Seimo savo noru pasitraukė keli parlamentarai. Po savivaldybių tarybų rinkimų 2007-ųjų vasarį Seimo nario mandato atsisakė tuomet socialdemokratas, dabar – „Fronto” partijos lyderis Algirdas Paleckis bei konservatorius Algirdas Vrubliauskas, pasirinkęs Alytaus rajono mero kėdę. Šie politikai, kaip ir 2006-ųjų gegužę parlamentą palikęs Kazys Bobelis, jokių išeitinių kompensacijų negavo. Labiau pavyko Darbo partijos lyderiui Viktorui Uspaskichui, mandato atsisakiusiam 2005-ųjų birželį. Tiesa, Seimo finansininkų duomenimis, beveik 11 tūkst. litų priklausančią išmoką jis paaukojo labdarai.

Reikės daugiau

LŽ pasidomėjus, ar į išeitinę kompensaciją gali pretenduoti buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas, šiuo metu turintis nemalonumų su teisėtvarka, Seimo kancleris Gintautas Vilkelis atsakė teigiamai. Pasak jo, šiuo metu V.Muntianas tebėra visus įgaliojimus turintis Seimo narys. „Jį leista patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir apklausti kaip įtariamąjį. Visos Seimo nario socialinės garantijos jam galioja”, – teigė kancleris.

R.Urbonaitės pateiktais duomenimis, pasibaigus 2000-2004 metų Seimo kadencijai parlamentarams ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams buvo priskaičiuota 2 mln. 166 tūkst. 540 Lt išeitinių pašalpų ir 763 tūkst. Lt kompensacijų už nepanaudotas atostogas (iš viso apie 2 mln. 930 tūkst. Lt, grynais iš šios sumos išmokėta apie 1 mln. 875 tūkst. litų). Dar 908 tūkst. Lt darbdaviui – Seimui – sumokėjus „Sodrai”, prieš ketverius metus kompensacijoms buvo išleista maždaug 3 mln. 838 tūkst. litų.

Skaičiuojama, kad šiemet panašiems tikslams prireiks didesnės sumos.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , , .

3 atsiliepimai į "Nesėkmę kompensuos tūkstančiai"

  1. Gintautas

    Man tik idomu kiek „Jie” dar vogs is „Musu” pinigus… 😯

  2. logiska butu

    kad ir pensininkams isejus i pensija, butu finansuojama , kiek metu isdirbo , uz tiek metu ir kompensuoti, buvusio atlyginimo dydziais , o dabar vieniems kompensuojama , kitiems ne .

  3. neblogai prqasisuka, akis dumdami

    juk seimunai pas mus yra renkami keturiems metams, vadinasi jie dar pries rinkimus zino kad seime tupes keturis metus. Tai uz ka jiems kompensacijos. Juk jie renkami. vagys tie musu seimunai, ir dar labai gudrus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.