Ritualinių paslaugų teikimo įstaigoms įsigaliojo nauji reikalavimai, kurių neatitinkančios įmonės nebus licencijuojamos. Ši tvarka gąsdina kai kurias laidojimo paslaugas teikiančias įmones.
Investicijos neatsipirks?
Tam, kad jų paslaugos atitiktų visus reikalavimus, reikės nemažų investicijų, kurios, laidojimo verslo atstovų teigimu, ilgai neatsipirks.
Pernai priimtas Žmonių palaikų laidojimo įstatymas turėjo įsigalioti jau šį kovą. Pagal jį visos laidojimo paslaugas teikiančios įstaigos privalo būti licencijuotos.
Kad gautų licencijas, dauguma įmonių turi iš esmės pertvarkyti savo patalpas. Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos (LRPA) valdybos pirmininkas Gintautas Gylys pasakojo, kad jose turėjo būti numatytos ne tik šarvojimo salės, bet ir specialiai įrengti mirusiųjų perrengimo, kiti kambariai.
Katafalkas – ne mikriukas
Ypatingi reikalavimai keliami ir mirusiųjų gabenimo automobiliams.
„Katafalkas nėra bet koks juodai nudažytas autobusiukas. Į kapines vežti karstų negalima ir lavonvežiais, kuriais mirusieji paimami iš mirties vietos ar iš morgo”, – Klaipėdos apskrityje laidojimo paslaugas teikiantiems kolegoms vakar aiškino G.Gylys.
Iki šiol komiškiausiai mirusiųjų pervežimo klausimai spręsti Kaune. Vienoje Kauno įmonėje katafalko funkcijas prireikus atlikdavo maršrutinis mikroautobusas. Iš autobusiuko išėmus keleivių sėdynes veždavo karstus.
Asociacijos vadovas akcentavo, kad specialūs reikalavimai keliami ir lavonvežiams.
Jau dabar kai kurios Lietuvoje ritualines paslaugas teikiančios įstaigos, kurių lavonvežiai nebuvo tinkamai įrengti ir licencijuoti, turėjo problemų kitose ES šalyse. Nelicencijuotų lavonvežių vairuotojai buvo sulaikomi 3–7 paroms, transporto priemonės konfiskuojamos ir sunaikinamos, o mirusiųjų neleista parvežti.
Kaimams – mobilios salės
Diskutuota ir apie tai, kad negalima toleruoti padėties, kai mirusieji šarvojami tam nepritaikytose patalpose, pavyzdžiui, mokyklose ar gyvenamuosiuose namuose.
G.Gylys pasakojo, kad sprendžiant šią problemą svarstyta galimybė į kaimus ar mažus miestelius, reikalui esant, atvežti mobilias laidojimo sales, kurias po laidotuvių galima išardyti ir išsivežti.
Laidojimo paslaugų tiekimas turėjo būti licencijuojamas jau dabar. Tačiau keli mėnesiai – per menkas laiko tarpas šiems pokyčiams įgyvendinti. Todėl LRPA pasiekė, kad privalomas tokių paslaugų licencijavimas būtų įvestas tik nuo kitų metų liepos.
Anot G.Gylio, net ir metų gali nepakakti visoms įmonės persitvarkyti. Jis spėjo, kad kai kurie, ypač smulkesni paslaugų tiekėjai, dėl sugriežtėjusių reikalavimų, gali tiesiog neišsilaikyti. Vienintelė išeitis – ritualines paslaugas teikiančioms įmonėms burtis į stambesnes.
Baigia nuprotėt ir taip jau debilai įstatymų leidėjai, kaip sakoma, „Iš didelio rašto – išėjo iš krašto”.
Kas per pasaulis. Kodėl taip žaidziama su tuo atitarnavusiu sielos įrankiu? Atidirbęs kunas, tapęs dvėselena, tampomas rengiamas, rodomas ant dėžės. Nejaugi ir įstatymai neleis man išvengti šio „dvėselenos kulto“?